Liepos 23d. Antradienis

Vaistažolės sode ir ant palangės

Peržiūrų skaičius: 57720
Vaistažolės sode ir ant palangės

Nuo senų laikų prie lietuvio sodybos buvo vaistinių augalų darželis, kad susirgus viskas būtų po ranka. Būtinai buvo auginama mėta, rūtos, putoklis, diemedžio krūmas, ramunėlės, apyniai. Medetka atsirado vėliau. Iš miškų parsineštos ir pakalnutės.

Lietuvoje tokie darželiai būdavo ne dėl grožio, o tik dėl naudos. Augalų išdėstymas buvo apgalvotas: nuodingesni augalai sodinami toliau, kažkur už namo, kur nepasiektų vaikai, reikalingesni - arčiau. Gudobelė, erškėtuogė, putinas, šeivamedis, diemedis, šermukšnis sodinami šalia namų.

Dabar pakalnutė, pavasarinis adonis, ežiuolė ir kiti augalai dažniau palaikomi gėlėmis negu vaistažolėmis. Daugelis žmonių nebežino, kaip atrodo vienos ar kitos vaistažolės, neberenka patys, perka vaistinėse.

Nepelnytai pamirštas diemedis, kuris seniau augdavo kiekviename sodybos kieme. Mažai kas žino, kad sveikatai naudingas bus varpučio stiebas ir šaknys. Sveika valgyti jaunų dilgėlių salotas, o su nuoviru puiku skalauti plaukus.

Loveliuose ant palangės galima auginti kvapųjį rozmariną, petražolę, raudonėlį, krapus, nasturtas ir kitus vaistinius-prieskoninius augalus.

Apie gydomąsias savybes kalbėti ir skirti gydymui galėtų farmacininkai arba medikai. Vaistažolė gali būti ir papildas, ir nuodas, reikia žinoti, kaip vartoti.

Apie diemedį

Šakelėse ir lapuose bei graižuose yra 0,18 - 1,40% eterinio aliejaus, susidedančio iš cineolio, tujono, izotujono, taip pat rutino, skopoletino, alkaloido abrotanino, karčiųjų, rauginių, mineralinių medžiagų, 9 - 50 mg% askorbino rūgšties, gintaro, vyno rūgščių.


Viršūninės šakelės skinamos augalams žydint, surišamos į nedidelius ryšulėlius arba paskleidžiamos plonu sluoksniu ir džiovinamos perpučiamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Sausa žaliava supakuojama į dežutes ir sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje laikoma ne ilgiau kaip 2 metus.

Diemedžių antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis - epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.

Diemedžio antpilas vartojamas sergant peršalimo, infekcinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis bei reumatu, jei skauda dantis, antpilu patariama skalauti burną. Jei gausiai prakaituoja kojos, jas mirkykite diemedžio lapų vonelėse. Diemedžio antžemine dalimi patariama gydyti anginą, o šaknimis - epilepsiją bei meningitą. Diemedžiais taip pat patariama gydyti menstruacinio ciklo sutrikimus, o jų kompresus dėti ant žaizdų bei sumušimų vietų.

Diemedžio lapai švelniai kvepia citrinomis ir beveik neturi kartėlio. Kartėlio nelieka išdžiovintoje diemedžių žaliavoje. Jauni ūgliai ir lapai vartojami likeriams, keksams bei kitiems konditeriniams gaminiams aromatizuoti. Žemaičiai jais paskanina sūrius ir varškę, vokiečiai - mėsos ir žuvies patiekalus. Džiovintais diemedžio lapais patariama skaninti keptą mėsą, antį, žąsį bei padažus. Diemedžiu aromatizuoja actą, majonezą, alkoholinius gėrimus.

Diemedžių šakelės ne tik aromatizuoja rūbus, bet ir juos apsaugo nuo kandžių.

 

Kaip rinkti

Blogai prisirauti augalų su šaknimis. Einant rinkti augalų, reikia įsidėti žirklės, kuriomis ir bus karpomas augalas, jei reikia žiedo, nusikirps žiedą, ar lapus. Nereikia pakenkti augalui, nes išrautas jis bus visiškai sunaikintas. Kitais metais į tą pačią norėsis sugrįžti ir nusiskinti vėl augalą, bet jo nebebus. Dalinkimės su gamta draugiškai.

Rinkti reikėtų rytą, kai jau sausa, nebelikę rasos. Surinktas vaistažoles reikia džiovinti pavėsyje, vėdinamoje patalpoje. Saulės atokaitoje negalima, nes lapeliai sudegs, bus rudi, bekvapiai ir beskoniai.

Pavyzdžiui, medetkos, nasturtos, čiobrelis renkami tik pradėję žydėti. Žiedelius reikia nukarpyti. Valerijono šaknį geriausia iškasti jau nužydėjus rudenį. Šaknį išdžiovintą supjaustyti ir gerti ne tik arbatą, bet ir pasiruošti vonią su valerijono nuoviru.

Gydomosios augalų sėklos

Augalų sėklos labai naudingos žmogaus sveikatai.

Vaistinių savybių turi linų, krapų, kmynų sėklos, kurias reikia rinkti joms ėmus ruduoti, bet dar nebyrančias nuo kotelių. Jei norime įsitikinti, kad tai tas augalas, reikia patrinti tarp pirštų ir kvapas jį išduos. Taip pat naudingi gudobelės, erškėtuogių, putinų, šermukšnių vaisiai.

Nuodingi augalai

Lietuvoje nėra daug nuodingų augalų. Nereikėtų rinkti paprastosios durnaropės, kurpelės, pakalnutės, pelkinio gailio, kelminio paparčio, bugienio, juodžolės ir kitų.

Prieš einant į miškus reikėtų išmokti atpažinti nuodingus augalus, žinoti, kad ne visos jo dalys yra valgomos. Nevalgyti, neragauti ir vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamu augalu. Prireikus nuodingus augalus rauti tik su pirštinėmis. Miške, pievose geriau dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis.

Lakišių žolė (Bidentis Herba)

Lakišių žolė (Bidentis Herba)

Lakišių žolė (Bidentis Herba) Lakišiaus preparatai skatina prakaitavimą, diurezę, veikia priešuždegimiškai, antiseptiškai, virškinimą gerinančiai, priešalergiškai, stabdo kraujavimą. Kaip vaistinė žaliava yra naudojama lakišiaus žolė. Lakišiaus...


Ugniažolių žolė (Chelidonii Herba)

Ugniažolių žolė (Chelidonii Herba)

Ugniažolių žolė (Chelidonii Herba) Ugniažolių preparatai pasižymi nervų sistemą raminančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, tulžies išsiskyrimą skatinančiu ir analgetiniu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava yra naudojama ugniažolių žolė. Ugniažolių...


Liepų žiedai (Tiliae Flos)

Liepų žiedai (Tiliae Flos)

Liepų žiedai (Tiliae Flos) Liepos žiedų preparatai pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Vaistinė žaliava - žiedai kartu su...


Vasaros motušė — liepa

Vasaros motušė — liepa

Šiemet vasara anksčiau negu įprasta išsakė savo brandą. Kirtimuose jau nunoko žemuogės, pražydo jonažolės, ožrožės. Šiltos, kvapios vilnys ritasi ir nuo neįtikėtinai anksti pražydusių liepų. To saldaus medumi dvelkiančio kvapo neįstengia nustelbti...


Padės ankstyvasis šalpusnis

Padės ankstyvasis šalpusnis

Pavasarį dažnas peršalęs ar sloguojantis žmogus be reikalo griebiasi stiprių antibiotikų. O juk kartais jų visai nė nereikia. Mano senelė šias negalias gydydavo ankstyvųjų šalpusnių žiedais ir lapais. Ankstyvą pavasarį ankstyvasis šalpusnis...


Gydo drebulės

Gydo drebulės

Gamta kiekvienam medžiui atseikėjo ir gydomųjų medžiagų. Vieni medžiai jų yra sukaupę lapuose, kiti — šaknyse, treti — žieduose, dar kiti — žievėse. Mūsų protėviai nuo įvairių ligų gydėsi drebulės, gluosnio, ąžuolo, putino,...


Senos lapai (Sennae Folium)

Senos lapai (Sennae Folium)

Senos lapai (Sennae Folium) Pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu, greitina žarnyno peristaltiką. Kaip vaistinė žaliava yra naudojami senos lapai. Senos lapų preparatai vartojami norint suminkštinti vidurius gydant hemorojų, išeinamosios angos...


Asiūklių žolė (Equiseti herba)

Asiūklių žolė (Equiseti herba)

Asiūklių žolė (Equiseti herba) Pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Vaistinei žaliavai naudojama dirvinio asiūklio žolė. Asiūklio žolės preparatai vartojami sergant šlapimtakių...


Ežuolių žiedai (iEchinacea Flos)

Ežuolių žiedai (iEchinacea Flos)

Ežiuolių žiedai (Echinacea Flos) Kaip vaistinė žaliava yra naudojami ežiuolės lapai ir žiedai. Ežiuolės ekstraktai kelia nespecifinį imunitetą ir vartojami peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolės preparatai...


Raudonėlių žolė (Origani Herba)

Raudonėlių žolė (Origani Herba)

Raudonėlių žolė (Origani Herba) Raudonėlių preparatai pasižymi raminančiu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, spazmolitiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu....


Daržo citrina — melisa

Daržo citrina — melisa

Senieji Lietuvos bitininkai žinojo, jog melisa susijusi su bitėmis. Mano senelis aiškindavo, kad darbštuolės bitelės mėgstančios melisos kvapą, todėl imdamas korį išsitrindavo melisa rankas ir ištrindavo patį avilį norėdamas apsaugoti bičių...


Kaštonas gydo venas ir kosulį

Kaštonas gydo venas ir kosulį

Kaštoną, kaip savotišką teigiamų emocijų šaltinį, galėtų prisiminti gydantieji ne žmogaus kūną, o dvasią. Beje, ne tik pavasarį jis puikiai nuteikia. Rudenį po kojomis atsiveriantis dygliuotas žalias kamuoliukas ir spindintis kaštono vaisius...


Mėlynių uogos (Myrtilli Fructus)

Mėlynių uogos (Myrtilli Fructus)

Mėlynių uogos (Myrtilli Fructus) Mėlynės reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, pasižymi sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu. Kaip...


Šaltekšnio žievė (Frangulae Cortex)

Šaltekšnio žievė (Frangulae Cortex)

Šaltekšnio žievė (Frangulae Cortex) Šaltekšnio preparatai dirgina storosios žarnos gleivinę, skatina jos peristaltiką ir taip liuosuoja vidurius. Šaltekšnio žievės preparatai turi vidurius laisvinančių savybių, jie nedirgina gleivinės ir nesukelia...


Puplaiškio lapai (Menyanthes trifoliata)

Puplaiškio lapai (Menyanthes trifoliata)

Puplaiškio lapai (Menyanthes trifoliata) Puplaiškis pasižymi apetitą žadinančiu ir virškinimą gerinančiu (skatina skrandžio sulčių ir tulžies sekreciją) poveikiu, kelia nuotaiką ir darbingumą, taip pat veikia priešuždegimiškai, prieštraukuliniai...


Linų sėklos (Lini Semen)

Linų sėklos (Lini Semen)

Linų sėklos (Lini Semen) Linų preparatai pasižymi lengvu vidurius liuosuojančiu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava yra naudojamos linų sėklos. Linų sėklų peparatai išskiria gleivingas medžiagas, kurios nuo...


Aviečių lapai (Rubi Idaei Folium)

Aviečių lapai (Rubi Idaei Folium)

Aviečių lapai (Rubi Idaei Folium) Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu poveikiu. Vaistinei žaliavai naudojami prinokę aviečių vaisiai arba...


Gysločio lapai (Plantaginis folium)

Gysločio lapai (Plantaginis folium)

Gysločio lapai (Plantaginis folium) Lapai pasižymi priešuždegiminiu, bakteriocidiniu, žaizdas gydančiu, kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava naudojami gysločio lapai. Gysločio preparatai vartojami kosuliui gydyti...


PU - ERH ARBATA (Pu - Erh Tea)

PU - ERH ARBATA (Pu - Erh Tea)

PU - ERH ARBATA (Pu - Erh Tea) Tai ne tik atgaivos šaltinis, bet ir gyvybės energiją palaikantis vaistas nuo įvairių ligų. Jos veikimas susijęs su mūsų organizmo procesus valdančiomis energijomis. Ši arbata pasižymi trejopu poveikiu: ji padeda...


Miško ilgaamžis — kadagys

Miško ilgaamžis — kadagys

"Pamačlyvas it kadagio uoga" — sako lietuvių patarlė. Paprastasis kadagys (ėglis) — kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis 3-4 metrų aukščio krūmas. Kadagys auga visoje Lietuvos teritorijoje: šiluose,...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9