Liepos 21d. Sekmadienis

Giedrė Širvinskienė. Moters (ne) laisvė

2014 Gruodžio 2d.
Peržiūrų skaičius: 28216
Giedrė Širvinskienė. Moters (ne) laisvė

„Moters pasirinkimo laisvė“ – skambus argumentas abortų šalininkų lūpose. Iš esmės dėl jo šiandien abortams yra užtikrinta vieta medicininių procedūrų sąraše, o nemažai daliai žmonių jie asocijuojasi su pagalba moteriai. Bet kartais gražūs šūksniai yra labai toli nuo realybės.  Jei tai pasirinkimas, tai iš kelių galimų alternatyvų? Jei tai laisvė, tai ar tikrai moters?

Atrodytų, kad svarbiausias aborto tikslas turėtų būti pagalba moteriai, tikintis, kad po aborto jos gyvenimas palengvės, ji jausis geriau. Antraip argi vertėtų stengtis, kad abortas būtų kuo lengviau prieinamas? Sužinoti, ar abortas padeda moterims, neįmanoma, jei nežinome, kaip ji jaučiasi prieš ir po aborto. Kokios būsenos moteris mėgina priimti sprendimą ir kaip pasikeičia jos gyvenimas po to.

Abortą dažniausiai renkasi netikėtai, neplanuotai pastojusios moterys, kai nenori, arba joms per sunku priimti kūdikį į savo gyvenimą. Kartais netikėtai pasibeldusi gyvybė sukelia tikrą sumaištį moters gyvenime. Švedijoje apklausus apie pusantro tūkstančio dėl aborto besikreipiančių moterų nustatyta, kad apie pusė jų išgyvena traumines patirtis, o 23 proc. susiduria su potrauminio streso sutrikimo simptomais [1]. Airijoje 35 proc. moterų nėštumą išgyvena kaip krizę [2]. Tad į kliniką dėl aborto atėjusi „pacientė“ dažniausiai yra psichologinę krizę dėl nėštumo išgyvenanti moteris. Kaip ji jaučiasi tokioje situacijoje? Taip, kaip jaučiasi žmogus ištikus psichologinei krizei, kai užvaldo bejėgiškumas, baimės, nerimas, sutrikimas ir nesaugumas. Kartais moteris jaučiasi taip, tarsi jos pačios gyvenimas baigtųsi. Taip, tarsi reikėtų spręsti kam gyventi – jai ar vaikui. Moterys „renkasi“ abortą kaip savo gyvenimo išgelbėjimą. Tiesiog nemato kitos išeities. Ypač jei niekas nepadeda jos pamatyti.

Ar po aborto moterys jaučiasi geriau, jų gyvenimas pagerėja? Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad po aborto išlieka didelė potrauminio streso sutrikimo galimybė [3]. Maždaug trečdalis nėštumo nutraukimą patyrusių moterų tai įvardija kaip stiprų trauminį patyrimą - pačią blogiausią arba antrą blogiausią patirtį gyvenime [4].

Aborto patyrimas (palyginus su gimdymu nepageidauto pastojimo atveju) siejamas su didesne psichikos sveikatos problemų pasireiškimo rizika: nerimu, depresija, ypač didesne savižudybės rizika ir priklausomybes keliančių medžiagų vartojimu. Šios išvados padarytus apibendrinus 22 tyrimų rezultatus apie daugiau nei pusę milijono moterų [5].

Nelabai panašu į pagalbą. Išeitų, kad kovojama už „teisę“ ar „laisvę“, kuria pasinaudojus nebesinori gyventi... Kad siekiama padaryti kuo lengviau prieinamą „medicininę procedūrą“, kuri vėliau pretenduos tapti didžiausia gyvenime patirta trauma. Žinoma Didžiosios Britanijos artistė Emma Beck nusižudė 2007 metais, patyrusi savo dvynukų abortą. Savo atsisveikinimo laiške ji rašė: „Nereikėjo daryti aborto. Dabar žinau, kad būčiau buvus gera mama ... Visi žinojo, kad aš to nenoriu, net ligoninėje. Buvau išsigandusi, dabar jau per vėlu. Kai mirė mano vaikai, miriau ir aš“ [6].

Svarbu suprasti, kad abortas nėra vien medicininė procedūra. Tai giliai sukrečiantis įvykis, galintis turėti itin gilias psichologines ir socialines pasekmes moteriai, jos šeimai, o kartu ir visai visuomenei. Tai netektis, paliekanti sunkiai gyjančią žaizdą moters širdyje, su kuria ji kartais gyvena daugybę metų. Gerai, jei ji ryžtasi ieškoti pagalbos ir išgijimo, kad vėl galėtų atrasti gyvenimo džiaugsmą.

Apie pasirinkimą. Nepaisant aborto pasekmių, vis dėlto gali atrodyti svarbu užtikrinti moters pasirinkimo laisvę. Tokiu atveju, pirmiausia pastebėtina, kad geriausio sprendimo priėmimas neįmanomas be visų galimų alternatyvų apsvarstymo ir reikiamos pagalbos prieinamumo užtikrinimo. Taigi tikrai svarbu padėti moteriai (ir vyrui) apsvarstyti visas alternatyvas – abortą, vaiko gimdymą ir auginimą ar atidavimą įvaikinimui. Ar tai lengvas sprendimas? Didelė dalis abortą patyrusių moterų teigia, kad jos nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo, joms trūko konsultacijų apie kitas galimas alternatyvas [7]. Lietuvos moterys ne išimtis - krizinio nėštumo metu jos teigia norėjusios psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei [8]. Deja, tokios pagalbos mūsų valstybė negarantuoja, o privalomos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos prieš abortą (kaip yra Vokietijoje) idėja kol kas nesvarstoma. Visgi „moters pasirinkimo teisių ir laisvių gynėjams“ moterų poreikiai turėtų būti svarbūs. Turėtų rūpėti ir tos moterys, kurios norėtų gimdyti, bet patiria spaudimą daryti abortą iš artimųjų. Ar rūpi? Anaiptol. Abortų šalininkai nekalba apie krizinį nėštumą ir nenori girdėti apie tai, kad moteris ne lengvai ryžtasi abortui, kad ji dvejoja ir būna apimta ambivalentiškų, prieštaringų minčių ir jausmų. Neplanuotai pastojusi moteris jiems – gerai žinanti ko nori ir tvirtai apsisprendusi. Todėl reikia viską atlikti kuo greičiau. Kai vasarą Sveikatos apsaugos ministerija visuomenei svarstyti pateikė naują nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, o rudenį sukvietė visuomenę diskutuoti, numatytos 72 laukimo valandos prieš aborto procedūrą sukėlė aršų abortų gynėjų pasipriešinimą. Laukimo valandos palygintos su inkvizicija moterims ir jų kankinimu. Baimintasi, kad krizinio nėštumo centrai ims moteris įtikinėti gimdyti. Išeina, kad „moters teisių gynėjai“ siekia kuo skubesnio aborto, dargi atribojant moterį nuo informacijos apie prieinamą pagalbą. Ar neapgalvojus visų alternatyvų galima kalbėti apie pasirinkimo laisvę? Ar reikia skubėti, priimant  sprendimą dėl savo vaiko gyvybės, žinant, kad laukiamas palengvėjimas gali ir neateiti?

Yra tyrimų rodančių, kad daugiau nei pusė moterų, patyrusių abortą, patyrė spaudimą iš kitų tai daryti [7]. Spaudimą patirianti moteris neturi pasirinkimo. Ką dar gali rinktis tėvų į ligoninę daryti aborto atvežta paauglė? Ar iš namų varoma žmona ar sugyventinė? Ar „susitvarkyti“ raginama draugė, bijanti likti viena? Ar moteris gali jaustis saugi gimdyti, jei nenorėtų nutraukti savo kūdikio gyvybės? Gal neatsitiktinai „pasirinkimo laisvės“ retorikai vietą vis dažniau užleidžia „teisė į abortą“. Tokią teisę įtvirtinti Lietuvoje mėginama Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektu. Tampa pernelyg akivaizdu, kad pasirinkimo čia nėra ir siekiantiems įtvirtinti „teisę į abortą“ jis visai nerūpi. Tikslu tampa tik vienos alternatyvos – aborto - „pasirinkimas“. Tad jei abortas ir yra laisvė, tai tikrai ne moters. Tai daugiau laisvė daryti spaudimą moteriai – nes niekas nėra įpareigotas jos pasiteirauti, ar ji nori to pati. Niekas neįpareigotas pasiteirauti jos, kaip ji jaučiasi po aborto. Niekas neįpareigotas suteikti moteriai pagalbą nei krizinio nėštumo metu, nei prieš ir po aborto, nei auginant vaiką.

Žinoma, kad didžioji dalis abortų atliekama dėl so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių prob­le­mų: nes mo­te­ris ne­tu­ri ga­li­my­bių užau­gin­ti vai­ką, nes jai ky­la su­nku­mų dėl pajamų, dar­bo, šei­mos, stu­di­jų, santykių su artimais žmonėmis. Nepaisant to, šiandien mūsų valstybė užtikrina moteriai tik teisę nutraukti savo vaiko gyvybę, bet nepasirūpina, kad moteris jaustųsi saugi pasirinkusi gyvybės išsaugojimą. Krizinio nėštumo atveju Lietuvoje moteriai nėra valstybės užtikrinama psichologinė, socialinė, teisinė ir materialinė pagalba, būtina tam, kad moteris galėtų pasirinkti kitas alternatyvas – išnešioti, pagimdyti ir auginti ar įvaikinimui atiduoti vaiką. Moterys nesijaučia saugios gimdyti ir auginti vaiką, jei joms trūksta palaikymo iš artimųjų ir pagalbos iš valstybės. Abortų šalininkai sako, kad abortas – vien moters reikalas, kad niekas neturi teisės kištis į jos gyvenimą. Labai „kvepia“ abejingumu. Nes vien moters reikalu tampa ne tik abortas, bet ir gimdymas, vaiko auginimas. Pastojimas, nėštumas, vaiko auginimas mažų mažiausiai dviejų žmonių – vyro ir moters – atsakomybė ir rūpestis. Valstybė, suprasdama, kad kiekviena nauja gyvybė yra didžiulis indėlis visuomenės gerovei, taip pat turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas šeimai gimdyti ir auginti vaikus, o esant reikalui suteikti reikiamą pagalbą. Kol moterys nesijaus pakankamai saugios gimdyti, deja, negalime sakyti, kad valstybė užtikrina moters teises. Abortas neturėtų tapti vienintele išeitimi, kurią valstybė gali pasiūlyti krizę dėl nėštumo išgyvenančiai moteriai ir šeimai. Žinoma, tai  lengvesnis kelias: nėra vaiko, nematyti ir problemų. Bet ne moteriai lengviau ir geriau. Kažkam kitam: prie vaiko auginimo prisidėti nenorinčiam vaiko tėvui, aplinkiniams, visuomenei...

Turbūt didžiausias moters, svarstančios aborto galimybę, noras – atsukti atgal laiką. Bet kad ir kiek būtų stengiamasi užtikrinti greitesnį ir paprastesnį šios procedūros atlikimą, niekas negali pasiūlyti moteriai kelionės laiku atgal. Moters „teisė į abortą“ labiau panaši ne į pagalbą moteriai, bet į moters, priėjusios bedugnės kraštą, „teisę“ šokti į bedugnę. Kai niekas neparodo nuoširdaus dėmesio ir rūpinimosi ja, neištiesia pagalbos rankos ir nepadeda rasti išeičių. Tai – nei moters pasirinkimas, nei jos laisvė.

Lietuvoje teikiama pagalba krizinio nėštumo atveju ar patyrusiems abortus:

Krizinio nėštumo centras
Teikiama nemokama socialinė, psichologinė, materialinė ir teisinė pagalba visoje Lietuvoje

Pagalba telefonu:  (86) 0357912, (86) 0357726

El.paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com

Daugiau informacijos: www.neplanuotasnestumas.lt,

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras

Teikiama nemokama psichologinė pagalba Kaune krizinio nėštumo atveju

Kreiptis tel. 861424933, Laisvės al. 38C, Kaunas

Kauno arkivyskupijos šeimos centras

Krizinio nėštumo programa: teikiamos nemokamos konsultacijos dėl nėštumo, aborto ar jo padarinių
Kreiptis: tel.837-321122, Vilniaus 29g. Kaunas

Lietuvos šeimos centras

Dėl pagalbos kituose miestuose kreiptis tel. 837-208263

Daugiau informacijos:  www.lietuvosseimoscentras.lt

Rachelės vynuogyno rekolekcijos

Pagalba abortą ar persileidimą patyrusiems žmonėms

Kreiptis: tel. 8686 96455, 867575372

El. Paštu: racheles.vynuogynas@gmail.com,

 

Bernardinai.lt


Būsima mamytė – vegetarė

Būsima mamytė – vegetarė (1)

Pastojusi moteris vegetarė sprendžia dilemą – ar jai toliau likti vegetare, ar vėl valgyti mėsą. Juk dabar ji atsakinga ir už vaikelio sveikatą. Ar verta rizikuoti? Valgyti gyvulinės kilmės maistą atsisakoma dėl įvairių priežasčių:...


Kaip nėštumo metu tapti "lengvesne"

Kaip nėštumo metu tapti "lengvesne"

Nėštumas – įvairių emocijų ir potyrių metas. Didėjant pilvukui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie staigių pokyčių. Būsimoji mamytė priauga nuo 10 iki 20 papildomų kilogramų. Šis svoris – didžiulis krūvis nugarai ir...


Žindyti dičkį? Kodėl gi ne?

Žindyti dičkį? Kodėl gi ne? (1)

"Toks didelis, o dar žindo!" – bent kartelį yra girdėjusi dažna bėgiojančio mažylio mamytė. Bet ar verta paisyti aplinkinių nuomonės žinant, kad mamos pienelis yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Šis klausimas iškyla daugeliui...


Kūdikio vaistinėlė

Kūdikio vaistinėlė

Kūdikio namų vaistinėlę suskirstėme į 8 lentynėles, į kurias sudėliojome skirtingus vaistus ir priemones kūdikiui. Higienos priemonės, vaistai nuo temperatūros, pučia pilvuką, sloga, vtaminas D, vaistažolių mišiniai, multivitaminai ir žuvų taukai,...


Apie pusė visų naujagimių miršta dėl neišnešiotumo

Apie pusė visų naujagimių miršta dėl neišnešiotumo

Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija “Neišnešiotukas” kviečia žurnalistus atvykti lapkričio 16 d. (penktadienį) į Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos minėjimą.


Ką mums kalba vaikų sapnai

Ką mums kalba vaikų sapnai

Dešimtmetė Viktorija atsibusdavo rytais skaudamom kojom ir pavargusi. Ji visą naktį sapne bėgdavo, tačiau, prislėgta baimės, negalėjo atsiminti, nuo ko. Psichoterapijos metu išaiškėjo, kad ji bijo vaiduoklių, pabaisų ir ateivių iš kosmoso,...


Kai trūksta magnio ir kalio nėščiosioms

Kai trūksta magnio ir kalio nėščiosioms

Būtų puiku, jei besilaukianti mama nuolat galėtų mėgautis esama padėtimi, rami ir džiaugsminga laukti savo vaikelio atėjimo. Deja, esamą situaciją neretai sutrikdo negalavimai, kuriuos lemia magnio ir kalio trūkumas nėščiosios organizme. Magnio...


Aborto metu gimę gyvi kūdikiai nesusilaukia jokios pagalbos iš Europos Tarybos

Aborto metu gimę gyvi kūdikiai nesusilaukia jokios pagalbos iš Europos Tarybos

Europos tarybos ministrų komitetas nesiima svarstyti klausimo, ką daryti, kai vėlyvo aborto metu gimsta gyvi kūdikiai ir jie paliekami mirti arba nužudomi. Medicinos darbuotojų pranešimai rodo, kad daug aborto metu gyvų gimusių vaikų yra...


„Bio-Oil®“

„Bio-Oil®“

„Bio-Oil®“– tai speciali odos priežiūros priemonė, padedanti pagerinti randų, strijų ir nevienodos odos spalvos išvaizdą. Dėl unikalios sudėties, į kurią įeina naujoviška sudedamoji dalis PurCellin Oil™, ji taip pat...


Negimusių kūdikių diena – lapkričio 23-oji

Negimusių kūdikių diena – lapkričio 23-oji

Prieš 60 metų, lapkričio 23 dieną, LTSR Sveikatos ministro įsakymu buvo įteisinti abortai, leidžiantys moteriai iki 12 nėštumo savaitės spręsti, ar leisti vaikui gimti. Katalikišką požiūrį atstovaujančių organizacijų teigimu, tiek abortai, tiek su...


Pagalba gyvybei

Pagalba gyvybei

2013 metų rudenį Vilniuje buvo įkurta viešoji įstaiga „Krizinio nėštumo centras“, kurioje teikiama pagalba į sunkią situaciją pakliuvusioms nėščioms ir potrauminį (poabortinį) sindromą patiriančioms moterims. Šiame centre dirbantys...


Kaip palengvinti nėščiosios kasdienybę?

Kaip palengvinti nėščiosios kasdienybę?

Ne paslaptis, jog besilaukiančių moterų kasdienybė nėra lengva – ne tik patiriamas stresas dėl pokyčių, belaukiant mažylio, bet ir jaučiami nugaros, kojų, pilvo skausmai. Kaip išvengti arba sumažinti šiuos skausmus? Apie tai kalbamės su...


Ilgalaikis žindymas: mitai ir tiesa (nuomonė)

Ilgalaikis žindymas: mitai ir tiesa (nuomonė)

Ilgalaikis žindymas – tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė, greičiausiai pamanytų jog kalba eina apie žindymo grįžus į...


Akmuo – psichologas ir gydytojas

Akmuo – psichologas ir gydytojas

Vos mažyliui sunegalavus neretai iš karto griebiamės vaistų, na, bent jau žolelių tai tikrai. Ir visai nepelnytai pamirštame akmenis bei mineralus, kurie gali ne tik puošti mūsų kaklą ar ranką, o nuveikti ir šį bei tą daugiau. Dar ne taip seniai...


Kūdikių mitybos niuansai šiandien...

Kūdikių mitybos niuansai šiandien...

Kūdikio maitinimas – atsakingas, daug laiko, žinių ir išmonės reikalaujantis etapas. Nors tai viso labo nepilni metai, per juos iškyla daugiausiai klausimų apie mitybą. Pokalbis su vaikų gastroenterologu Prof. L. Labanausku.


Migdykite tik ant nugaros

Migdykite tik ant nugaros

Kaip migdyti kūdikius – ant pilvo ar ant nugaros, kartais lemia… mada. Bet ji gali kainuoti net gyvybę. Todėl gydytojai dabar jau susivienijo ir liepia kūdikius migdyti tik ant nugaros! Europoje jau daug metų kūdikiai būdavo guldomi...


Sėdmeninė pirmeiga: į pasaulį atbulomis

Sėdmeninė pirmeiga: į pasaulį atbulomis

Paprastai kūdikis gimsta žemyn galva, tačiau kartais užsiožiuoja ir į pasaulį nori keliauti užpakaliuku į priekį. Mamos pilve mažylis būna susirietęs į kamuoliuką: liemuo sulinkęs, galvytė prilenkta prie krūtinės, rankytės sulenktos per alkūnes...


Šiuolaikinės daugkartinės sauskelnės

Šiuolaikinės daugkartinės sauskelnės (1)

Popolini daugkartinės sauskelnės - tai šiuolaikiniai vystyklai, kuriais kūdikį vystyti taip pat paprasta kaip ir vienkartinėmis sauskelnėmis. Vystyklų popierius (Popolini ir Popli), įklotai, natūralūs malonūs audiniai užtikrina, kad kūdikiui būtų...


Dirbtinis apvaisinimas: ką mano užaugę vaikai?

Dirbtinis apvaisinimas: ką mano užaugę vaikai?

Nors dirbtinis apvaisinimas, pasinaudojant donoro lytinėmis ląstelėmis, Lietuvoje dar gana nesenas reiškinys, o JAV jau užaugo tokiu būdu gimusių jaunų žmonių karta. Kaip jie patys priima faktą, kad gimė pradėti dirbtiniu būdu? Amerikiečių...


Jei neatskrenda gandrai, suklusti turėtų ir vyrai

Jei neatskrenda gandrai, suklusti turėtų ir vyrai

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, įsikūręs V. Grybo gatvėje, Vilniuje, kviečia poras, negalinčias susilaukti vaikų, būti atidesnes savo sveikatai! Juk 2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais. 2013 m. balandžio 15–26 d. Y chromosomos...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9