Vasario 16d. Šeštadienis

Gydytoja Jelena Tulčina: „Žvyneline serga net vaikai, tačiau nesutinku, kad tai – nuosprendis visam gyvenimui“

2015 Rugsėjo 8d.
Peržiūrų skaičius: 34356

Pasaulyje yra daugiau, nei 170 milijonų žmonių, kenčiančių nuo žvynelinės. Net apie 120 tūkstančių gyvena Lietuvoje. Gydytoja Jelena Tulčina sako, kad liga jaunėja. „Jauniausiam mano pacientui buvo vos metukai. Tėvams dermatologai liepia susitaikyti su tuo, kad ši liga nepagydoma ir vaikas nuo mažumės kankinsis tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau žinau, kad yra būdas padaryti taip, kad liga žmogų paliktų,“- sako studiją apie žvynelinės gydymą atlikusi specialistė.

Viena baisiausių žvynelinės pasėkmių – psichologiniai sunkumai, kuriuos patiria žmogus. „Jau nekalbu apie elementarius buitinius nepatogumus, kai pleiskanas nuolat reikia siurbti. Įsivaizduokite, kaip tie žmonės jaučiasi nuolat slėpdami ligos paveiktas kūno vietas. O kaip elgtis paplūdimyje ar karštą vasaros dieną? Deja visuomenėje nemažai žmonių, nesuprantančių, kad ši liga neužkrečiama. Sergančiajam dažnai tenka gyventi vos ne atstumtojo gyvenimą ir nuolat kompleksuoti dėl savo išvaizdos,“ – susirūpinusi „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja Jelena Tulčina.

Fiziškai ligoniams taip pat sunku. Odos imuninė sistema sužalota, todėl ji nustoja kontroliuoti ląstelių dauginimąsi. Atsiranda pleiskanos, kieti sulipusių ląstelių dariniai. Oda sausa, ją niežti, atsiranda kraujuojančios žaizdos. „Ši liga – sisteminė. Ji pradeda žaloti sąnarius, kitus organus, pablogėja bendra savijauta, trūksta jėgų, sutrinka inkstų, kepenų veikla. Iš esmės žmogus pasmerkiamas kentėti visą gyvenimą,“ – sako gydytoja.

Jelena Tulčina pasakoja, kad dirbdama gydytoja suvokė, kad šios ligos esmė, - kad oda atlieka tik valomąją funkciją. „Supratau, kad problema – vidinėje taršoje, atsiradusioje dėl to, kad žmonės vartoja jų imuninei sistemai netinkamą maistą. Šią savo prielaidą pagrindžiaus studiją, kurioje rinkau informaciją apie ligonius, sergančius tiek lengvomis, tiek itin sunkiomis žvynelinės formomis,“ – pasakoja J. Tulčina. Studija patvirtino, kad organizmui nesuvirškinus netinkamo maisto, jis nukeliauja į storąjį žarnyną, kuriame nebevyksta virškinimo procesai, bet į kraują pasisavinamos medžiagos. Toksinais užterštas kraujas vėliau valosi per inkstus ir kepenis, o jiems nebesugebant atlikti darbo į pagalbą ateina oda. Imuninė sistema bando padėti nebesusidorojančiam organizmui, tačiau galiausiai pasimeta ir nustoja kontroliuoti ląstelių dauginimąsi. Tuomet žmogus suserga žvyneline.

Standartinis gydymas yra paremtas tepalais, vėliau tabletėmis, injekcijomis, hormoniniais preparatais. Gydytoja J. Tulčina sako, kad tai yra kelias į niekur, nes ligos simptomai tiesiog užmaskuojami, o problema – išlieka. Negana to, vaistai pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu, su kuriuo tenka dorotis pacientui. „Blogiausia, kad galiausiai ateina riba, kuomet vaistai nebeužslopina simptomų ir liga tiesiog sugrįžta. Tuomet net kai kurie užsienio dermatologai savo pacientus siunčia į mūsų „Žveryno natūralios medicinos centrą“,- sako gydytoja.

Jelena Tulčina džiaugiasi turėdama galimybę ištirti, koks maistas tinkamas mūsų imuninei sistemai. Unikalus testas „Prime Test“ yra daromas vos su 10ml kraujo. Kamera parodo, kaip baltieji kraujo kūneliai reaguoja į maisto reagentus, tuomet daromos išvados. „Iš to, ar kūneliai suįra, ar lieka sveiki, matome, ar organizmui tinkamas tas maistas. Ištiriame 150 – 200 maisto produktų ir tuomet sudarome žmogui mitybos planą. Nuo trijų iki šešių mėnesių valgydami pagal jį pacientai apvalo savo organizmą. Šalia galima naudoti detoksikuojančių procedūrų kompleksą: vegetatyvinį rezonansinį testą, ozono terapiją, sausas angliarūgščių vonias, gintaro terapiją ir t.t. Vis dėlto, svarbiausias čia – maistas. Po 12 dabo metų galime pasakyti, kad net 87% pacientų, kantriai besimaitinusių pagal mitybos planą išvalė savo organizmą, sustiprino imuninę sistemą, pagerino inkstų veiklą ir galiausiai išsigydė odos žaizdas,“ – džiaugiasi gydytoja. Kitaip tariant, imuninė sistema sugrįžta prie savo tiesioginio darbo – kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, inkstai ir kepenys pradeda valyti kraują, odai nebereikia tuo rūpintis, ji gauna pakankamai vandens. Pacientas pagaliau gali kontroliuoti savo problemą tik pradėjęs sveikai maitintis. Negana to, J. Tulčina sako, kad ligoniams nebereikia vartoti vaistų ir kovoti su jų šalutiniu poveikiu. „Mes naikiname ne pasėkmes, o priežastis,“ – sako ji.

Iš 3% pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo žvynelinės, kasmet vis daugėja vaikų. „Mityba reikia rūpintis nuo mažens. Deja, bet pastaruoju metu vis daugiau vaikų negali pasidžiaugti sveiku maistu. Taip pat įtakos turi ir psichoemocinė būklė – inksta kenčia ir nuo baimių, nerimo bei streso,“ – pasakoja gydytoja. Nors studijos rezultatus bei metodiką J. Tulčina pristatė ir vyriausiąjai Lietuvos dermatologei, tačiau sulaukė atsakymo, kad privalu gydyti pagal Europos Sąjungos standartus. „Vis dėlto didžiuojuosi, kad žinios apie ligą suvaldžiusius žmones sklinda iš lūpų į lūpas ir sulaukiame pacientų ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų vietų. Svarbiausia, kad sugebėtume sureikšminti maistą. „Esame tai, ką valgome“, prisiminkite tai ir tikiu, kad galėsite džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu,“ – optimistiškai nuteikia natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje gydytoja J. Tulčina.

http://www.naturalimedicina.lt


Kodėl verta vartoti mažiau druskos?

Kodėl verta vartoti mažiau druskos?

Mažiau druskos vartoti reikėtų pradėti jau vaikystėje. Mokslininkai teigia, kad tie, kurie nuo mažų dienų vengia sūrių patiekalų, gyvena sveikiau. Kaip praneša Reuters, jei vaikystėje druskos vartojimą sumažintumėte iki 3000 miligramų per dieną,...


Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Dėl mažai angliavandenių turinčios dietos gali užsikimšti arterijos ir padidėti širdies smūgio ir insulto rizika, rodo JAV atliktas tyrimas. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo dieta, kai valgoma daug mėsos, žuvies ir sūrio, o angliavandenių vartojama...


Oficialioji medicina maisto derinimo nepripažįsta

Oficialioji medicina maisto derinimo nepripažįsta

Artėjant šiltajam metų sezonui dažnas pajunta pavasarinį silpnumą ir skuba pirkti vitaminus. Tačiau gydytoja dietologė Virginija Vilemienė įspėja, kad pirmenybę vertėtų teikti ne sintetiniams vitaminams, bet visaverčiam maistui. Rūpintis sveika...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...


Mitybos lobis - kruopos

Mitybos lobis - kruopos

Kai maisto produktai tokie brangūs, pats metas prisiminti kruopų košes. Kruopų kaina palyginti nedidelė, o maistinė vertė - neįkainuojama. Bene labiausiai paplitusios kruopos daugelyje pasaulio šalių - ryžiai. Juose gausu krakmolo, kuris lengvai...


Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Burokėlių sultys didina ištvermingumą

Ekseterio universiteto mokslininkai nustatė, kad burokėliuose esantis nitratas mažina deguonies įsisavinimą, o tai palengvina mankštinimąsi. Nedidelio tyrimo ataskaitoje žurnale "Journal of Applied Physiology" teigiama, kad dėl burokėlių...


BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR...


Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnios valgiai: pasninko tradicijos ir ar laikomės to šiandien?

Gavėnia, kaip apie septynių savaičių pasninką, prasideda tuoj po Užgavėnių. Seniau žmonės Gavėniai iš anksto ruošdavosi: prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, prisidžiovindavo...


Ką būtina žinoti apie daržoves?

Ką būtina žinoti apie daržoves?

Prieš perkant daržoves atminkite: žiedinis kopūstas turi būti baltas ir tvirtas, morkos - oranžinės, lygios, agurkai - šviesiai žalios spalvos lygiu paviršiumi. Patys skaniausi ridikėliai - rausvai-raudoni su baltu galiuku. Kuo ilgiau laikysite...


E neliks tik produktų pavadinimuose

E neliks tik produktų pavadinimuose

Maisto inspektoriai pasidavė verslininkų spaudimui. Tiesa, nuo šiol gamintojai negalės naudoti teiginių "Be E", "Jokių E" ir pan., bet dėl to maisto papildų produktuose nesumažės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...


Apie bulgur kruopas

Apie bulgur kruopas

Dažnas keliaudamas į Turkiją ir ragaudamas jų nuostabios virtuvės patiekalų dažnai pasvajoja apie galimybę valgyti tokį maistą ir Lietuvoje. Šiandien visa tai jau yra įmanoma, o į Turkija belieka važiuoti pasigrožėti jų nuostabiu kraštovaizdžiu....


Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Žalioji arbata gali atitolinti glaukomą

Honkongo akių ligų ligoninės mokslininkai teigia, jog žaliojoje arbatoje esantys katechinai iš virškinimo sistemos patenka į akies audinius ir padeda apsisaugoti nuo glaukomos ir kitų ligų. Kaip praneša nutraingredients.com, gerti žalią arbatą...


Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Mada pirkti geriamą vandenį plastikinėje taroje atkeliavo iš Vakarų Europos. Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse vanduo miestelėnams tiekiamas iš upių, tik prieš tai perfiltruojamas. Taigi jo iš čiaupo gerti nerekomenduojama. Tuo tarpu...


Krūties vėžį įveikia Viduržemio regiono dieta

Krūties vėžį įveikia Viduržemio regiono dieta

Viduržemio jūros regiono dietos besilaikančioms ir menopauzę išgyvenančioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra mažesnė. Mokslininkai beveik dešimtmetį stebėjo 14800 graikių, kurioms per tyrimo laikotarpį buvo diagnozuota 240 krūties...


Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Ar netinkama dieta kenkia sveikatai?

Neprofesionalus mitybos planas, kraštutinės priemonės, badavimas gali sutrikdyti sveikatą ar dar labiau pakenkti išvaizdai. Dažniausiai tykantys pavojai yra: Nesubalansuota ar labai mažo kaloringumo dieta gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti,...


Ar dydis visada svarbu?

Ar dydis visada svarbu?

Beveik kiekviena daržovė ar vaisius turi didesnį ar mažesnį brolį. Ir nors visi jau seniai žino, kad kuo daugiau daržovių suvalgys, tuo geriau, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių daržovių ir vaisių dydį. Čia pateikiamos aštuonios produktų...


Daugiausiai ekologiškų produktų lietuviai perka turguje

Daugiausiai ekologiškų produktų lietuviai perka turguje

Beveik pusė Lietuvos gyventojų pripažįsta ekologišką gyvenimo būdą noriai pirkdami ekologiškas prekes. Daugiausia lietuviai nuperka ekologiškų maisto produktų ir gėrimų, o dažniausia šių ekologiškų prekių įsigijimo vieta – turgus. Tai parodė...


Kofeino poveikis žmogaus organizmui – su saiku nėra blogai

Kofeino poveikis žmogaus organizmui – su saiku nėra blogai

Kofeinas – seniai žinomas ir pasaulyje plačiai vartojamas stimuliantas, kurio žmogaus organizmas tradiciškai gauna gerdamas kavą. Tačiau net ir nemėgstantys kavos žmonės kofeiną gauna iš įvairiausių kitų produktų, kaip, pavyzdžiui, šokolado...


Kaip nepersivalgyti per šventes?

Kaip nepersivalgyti per šventes?

Artėjant gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams – Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria nepiktnaudžiauti šventinio stalo siūlomais patiekalais. Maisto atakos švenčių metu,...


Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių. Lietuvos radijo "Ryto garsų" laidai kalbėjęs Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9