Spalio 20d. Šeštadienis

Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Rugpjūčio 17d.
Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, susitvarkyti namus ar aplinką sode, ar tiesiog pasigaminti pietus – daugeliui mūsų tai – nesudėtingos kasdienės užduotys. Tuo tarpu sergantiems išsėtine skleroze tai gali tapti tikru iššūkiu, nes neprognozuojama ligos eiga gyvenimą gali apversti aukštyn kojomis.

Man išsėtinė? Negali būti!

Vilnietė Nijolė išsėtine skleroze serga nuo jaunystės. Ji pamena, kai maždaug prieš 34-erius metus gydytoja užsiminė apie šią ligą, į kurią tąkart jauna mokytoja numojo ranka. „Buvau aktyvi – bėgiojau, sportavau, jau dirbau mokytoja ir žurnaliste. Taigi turėjau šimtą darbų ir turėjau jėgų visus juos atlikti, tad tikrai nepatikėjau, kad man gali būti išsėtinė sklerozė, – prisimena Nijolė. – O be to, tais laikais nebuvo tikslios diagnostikos, todėl net ne iškart patvirtino ligą. Pamenu, kad net ir gydymo, galima sakyti, nebuvo. Ligos paūmėjimo metu man skirdavo dideles dozes hormonų, kurie tam kartui pastatydavo ant kojų. Turėdama tokį didelį ligos stažą galiu pasakyti, kad šiandien gydymo galimybės jau visai kitos.“

Laiku diagnozavus šią ligą ir skyrus tinkamą gydymą išsėtinę sklerozę galima pažaboti – sumažinti jos aktyvumą, o tai sulėtina paciento neįgalumo progresavimą. Pastaruoju dešimtmečiu įvyko didžiulis proveržis atrandant naujus gydymo būdus, kurie padėtų suvaldyti šią jaunus, darbingo amžiaus žmones užklumpančią ligą, kai diagnozuojama recidyvuojanti-remituojanti ligos forma. Reikšmingas žingsnis ligos gydyme žengtas ir šiemet – Europoje registruotas pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje ligos eigą keičiantis vaistas ankstyvai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei (PPIS) gydyti.

Buvusi mokytoja su ligos diagnoze susigyveno tik po 5-6 metų, kuomet liga buvo patvirtinta atlikus magnetinio rezonanso tyrimą. Anot Nijolės, net ir silpstant jėgoms ji ilgai nesikreipė dėl neįgalumo ar invalidumo. Ir tik tuomet, kai vieną dieną pilna ta žodžio prasme nugriuvo į žoles ir sukaupusi paskutines jėgas nušliaužė iki automobilio, suprato, kad diagnozės neigimo metas baigėsi. „Tą patį rudenį pasiėmiau lazdą, kuri iki šiol yra mano draugė ir pagalbininkė“, – kalba Nijolė.

Aplinkiniai reagavo neadekvačiai

Išsėtine skleroze susergama pakitus organizmo imuninei sistemai – kai imuninė sistema atakuoja nervines ląsteles gaubiantį mielino dangalą galvos, nugaros smegenyse ir regos nervuose, taip jas pažeisdama ir sukeldama fizinę negalią bei pažintinių funkcijų sutrikimą. Dėl mielino pažeidimo atsiranda įvairūs simptomai – nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, judėjimo negalia, šlapimo pūslės sutrikimai ir kiti.

Nijolė dabar nevengia kalbėti apie ligą, tačiau ligos pradžioje apie diagnozę pasakyti aplinkiniams buvo sunku: „Aplinkinių reakcijos mane labai stebino. Toks įspūdis, kad jiems buvo nustatyta liga, o ne man. Pamenu, kaip pasakius diagnozę aplink visi aikčiojo. Aš nesirinkau ligos, ji pasirinko mane, todėl jau daug metų nebekovoju ir neneigiu jos. Tiesiog stengiuosi prie jos prisitaikyti ir gyventi toliau.“

Pašnekovė pastebi, kad požiūris į ligą keičiasi: „Esu įsitikinusi, kad didelį poveikį daro socialinės akcijos, žiniasklaidoje skelbiama informacija, pačių sergančiųjų pasakojimai apie ligą. Šiandien gatvėje nesijaučiu bejėgė – dažnai į renginius ar tiesiog prasiblaškyti važiuoju mano mokinių dovanotu skuteriu. Tad aplinkiniai, matydami, kad man reikia pagalbos – padeda. Žmonės išties keičiasi, jeigu lygintume jų elgseną dabar ir, tarkime, prieš 20 metų.“

Sunkiausia psichologiškai vilnietei buvo užsiklijuoti neįgaliųjų lipduką. „Nežinau, kodėl, bet ilgai vengiau tai daryti. Tai buvo lyg viešas pareiškimas, kad sergu. Ir tik vieno mano mokinio žodžiai mane padrąsino tą lipduką užsiklijuoti. Jis man pasakė – tu nepasikeitei, tu esi tokia pati“, – pamena Nijolė.

Buityje pirmuoju smuiku giežia sesuo

Išsėtinės sklerozės simptomai gali pasireikšti bet kada – jų neįmanoma nuspėti. Tad tokia neprognozuojama ligos eiga pakeičia su liga susidūrusių žmonių gyvenimą iš esmės, paveikdama visas gyvenimo sritis. Taigi dažniausiai sergantiesiems prireikia šeimos narių pagalbos. Lietuvoje atlikta sergančiųjų išsėtine skleroze apklausa rodo, kad kone kas antram sergančiajam pasijutus blogai reikia pagalbos sutvarkant namus, 43 proc. teigė, kad pagalba reikalinga dirbant sode ar tvarkant aplinką.

Anot Nijolės, šiandien buitis – sesers rūpestis: „Viena niekaip nesusitvarkyčiau. Mūsų sode šiandien taip pat jau esu tik papuošalas. Tokia jau ta liga. Anksčiau būdavo jėgų padirbėti, bet šiandien galiu daugiau padiriguoti, kaip ir ką reikia daryti. Nors dar galiu kepti tortus, nes jų kepimas – tai ne stovėjimas prie keptuvės. Stovėti ir gaminti maistą ar tvarkyti namus man – tikras iššūkis. Apskritai, stengiuosi prisitaikyti. Pavyzdžiui, mano silpnesnė yra dešinioji pusė. Tad įmanomus darbus atlieku su kairiąja ranka.“

„Sveikas žmogus nesupranta, kiek žingsnių per dieną jis nueina. Tuo tarpu mes, sergantys išsėtine skleroze, skaičiuojame kiekvieną žingsnį. Pavyzdžiui, vakar ėjau į parduotuvę, bet tai buvo iššūkis. Gerai, kad žinojau, kur produktai, priešingu atveju nebūčiau turėjusi jėgų nusipirkti visko, ko reikia, nes paprasčiausiai neturiu sveikatos vaikščioti po visą parduotuvę“, – pasakoja Nijolė. Kad apsipirkimas maisto prekių parduotuvėje yra iššūkis, patvirtina ir apklausa – beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių nurodė, kad sveikatai pablogėjus tokia pagalba reikalinga.

Pokalbio pabaigoje buvusi mokytoja akcentuoja, kad sergantieji turi suprasti, kad nuolatinis nuovargis išvargina: „Reikia save tausoti. Aš dabar jau suprantu, kad pati savimi turiu rūpintis. Noriu atsigulti –atsigulu. Nebėra tokio dalyko, kaip nepatogu. Tuo tarpu kai turiu jėgų ir noro – aš visur nulekiu. Reikia surasti malonumą, veiklą, kuri teikia geras emocijas.“

Apie apklausą

Išsėtinės sklerozės simptomų bei ligos atkryčių nenuspėjamumas daro didžiulę įtaką sergančiųjų bei jų artimųjų kasdieniam gyvenimui, rodo Lietuvoje atlikta apklausa „Požiūris į išsėtinę sklerozę“. Jos tikslas buvo geriau supranti išsėtine skleroze sergančiųjų bei jiems padedančių žmonių žinias bei požiūrį į ligą, išsiaiškinti, su kokiomis kliūtimis jie susiduria kasdienybėje.

Šių metų pavasarį vykdytoje apklausoje dalyvavo 123 šia liga sergantieji bei 23 jiems padedantys asmenys. Apklausą inicijavo Lietuvos išsėtinės sklerozes sąjunga kartu su farmacijos kompanija „Roche“. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Apie išsėtinę sklerozę

Išsėtine skleroze susergama pakitus organizmo imuninei sistemai – kai imuninė sistema atakuoja nervines ląsteles gaubiantį mielino dangalą galvos, nugaros smegenyse ir regos nervuose, taip jas pažeisdama ir sukeldama fizinę negalią bei pažintinių funkcijų sutrikimą. Dėl mielino pažeidimo atsiranda įvairūs simptomai. Pastarieji priklauso nuo centrinės nervų sistemos pažeidimo vietos.

Išsėtinė sklerozė yra lėtinė, šiuo metu neišgydoma autoimuninė liga, kuria Lietuvoje serga apie 2000 žmonių, nors neoficialiais duomenimis sergančiųjų skaičius gali siekti ir 3000. Ši liga skirstoma į formas priklausomai nuo to, kaip ji pasireiškia, koks ligos aktyvumo lygmuo ir kaip greitai sukelia neįgalumą. Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė (RRIS) yra dažniausia ligos forma, ji diagnozuojama maždaug 85 procentams IS sergančių žmonių. Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS) diagnozuojama maždaug 15 procentų išsėtine skleroze sergančių pacientų. Dažniausiai liga pasireiškia jauniems, 20-40 amžiaus, žmonėms.

 

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Spalio 8d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst....


Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Spalio 5d.

Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje (lyginant 36 ir 38 metų savaites). Ir nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos...


Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Spalio 4d.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose...


Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Spalio 3d.

Kėdainių rajone, po dvejų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, atidarytas Šėtos socialinio ir ugdymo centro priestatas, kuriame įrengta: 16 kambarių, erdvios higienos patalpos, virtuvėlė su valgomuoju, skalbyklėlė, salė laisvalaikio praleidimui, kineziterapeuto-masažuotojo kabinetas, socialinių,...


Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Spalio 3d.

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai 3-5-ą dieną po gimimo nemokamai tikrinami tik dėl 4-ių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.


Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Spalio 2d.

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus:...


LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

Spalio 1d.

Verslininkų ir farmacijos srities mokslininkų bendradarbiavimas kuriant sveikus ir inovatyvius, technologiškai pažangius gaminius sulaukė svaraus pripažinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacininkų sukurtos inovatyvios natūralios kosmetikos priemonės lietuviškų gaminių...


Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Spalio 1d.

Vaikų sveikata – tema, kuri jau keletą dešimtmečių kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Visgi kas turėtų rūpintis jų sveikata – šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas (dar kitaip visuomenėje – pediatras)?


Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Rugsėjo 28d.

Vištiena vis dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo – tiek suaugusio, tiek vaiko lėkštėje. Ši paukštienos rūšis ne tik daugelio pamėgta dėl skonio ir gaminimo lengvumo, bet tinkamai paruošta ir vartojama atitinkamu kiekiu, išlaiko vertingąsias medžiagas bei yra naudinga mūsų organizmui. Kaip...


Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Rugsėjo 28d.

Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų...


Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Rugsėjo 28d.

Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis...


Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28d.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.


Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Rugsėjo 28d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į...


Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Rugsėjo 27d.

Dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija apie neva nekokybiškas, nesaugias Lietuvai tiekiamas sezonines gripo vakcinas yra netoleruotina, sako atsakingų institucijų specialistai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėjo atvejų, kuomet visuomenė bauginama ir raginama nesiskiepyti...


Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Rugsėjo 27d.

Parkai ir paupės, atrodytų, tiesiog nusėti bėgikais, dviratininkais ir kitaip sportuojančiais žmonėmis. Tarsi ir galėtume atsikvėpti, pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė vis rimčiau žvelgia į sveiką gyvenseną, visgi skaičiai byloja ką kita – beveik 52 proc. Europos Sąjungos gyventojų turi...


Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Rugsėjo 27d.

Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą...


Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Rugsėjo 26d.

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją...


Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Rugsėjo 24d.

Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų...


Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Rugsėjo 24d.

Lietuvoje startuoja Europos komisijos inicijuoto projekto ,,BEACTIVE“ Europos sporto savaitė. Jos metu šalies gydymo įstaigose gyventojai galės išvysti stendus, skatinančius senjorus kasdien būti fiziškai aktyvesniais.


Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Rugsėjo 24d.

Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) dešimtą kartą surengusi labdaros renginį „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), kurio tikslas – pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, šiemet surinko per 28 tūkstančius eurų. Tai yra didžiausia pinigų suma per...

APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9