Vasario 23d. Šeštadienis

Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Rugpjūčio 22d.
Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Biobankas – laikmečio poreikis

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Medicinos ir mokslo bendruomenės atstovų tvirtinimu, neturėdami šalyje biobanko, stabdome tiek mokslo, tiek ir medicinos pažangą savo valstybėje, atimame iš mokslininkų galimybes naudotis svarbia informacija, tuo pačiu skriausdami pacientus.

Nors svarbūs žingsniai, kuriant banką, buvo žengti daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau procesas užsitęsė. Dar 2014 metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank-LT“.

Pasak konsorciumo „Biobank-LT“ pirmininko, Valstybinio patologijos centro vadovo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus, Europos žemėlapyje iki šiol esame balta dėmė – valstybė, neturinti normaliai išplėtotos biobankininkystės mokslinės infrastruktūros. Nors medikų ir mokslininkų bendruomenės jaučia didžiulį poreikį ir yra pasiruošusios kurti biobanką, tačiau vis atsiranda kliūčių. Pasak profesoriaus, kalbėdami apie tai, privalėtume įvardinti bendrą biurokratinį nerangumą ir neryžtingumą. Dėl šios priežasties laiku nepriimami svarbūs sprendimai, įsiveliama į procedūras ir pametama esmė.

Nauda būtų milžiniška

Pasak „Biobank_LT“ konsorciumo pirmininko, įsteigus biobanką, mokslo tyrimams reikalingi žmogaus biologiniai mėginiai būtų kokybiški, surenkami standartizuotai. Būtent nuo mėginių kokybės priklauso ir mokslo tyrimų plėtra – tai yra gerai žinoma pasaulyje.

 

„Sakoma, kad jei neturi šiuolaikinio sisteminio biobanko, visa, ką darai su mokslo projekte surinktais mėginiais, sunkiai leidžia pasiekti patikimų mokslo rezultatų. Be šios infrastruktūros mokslininkas negali veikti platesniu mastu – jį riboja santykinai maža valstybės gyventojų populiacija. Mokslininkas per trumpą laiką negali sukaupti pakankamos imties, kad galėtų tikėtis tarptautiniu mastu reikšmingų mokslo duomenų“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.

Pasak profesoriaus, valstybėse veikiantys integruoti šiuolaikiniai biobankai, viena vertus, yra būtina prielaida plėtoti mokslui, o kita vertus, jie sukuria galimybes tose valstybėse besigydantiems pacientams gauti modernias terapijas.

„Pasaulyje kuriama daug naujų gydymo metodų. Iš vienos pusės, biobankas reikalingas juos kuriantiems mokslininkams, o pacientams tai yra galimybė gauti patį naujausią gydymą, kuris, nors ir ne iki galo validuotas, bet pakankamai saugus. Dažnai žmogui tai būna paskutinis šansas. Klinikinių studijų atėjimas labai priklauso nuo to, ar šalyje yra sukurta ekosistema. Arba mes pasirenkame strategiją eiti modernios žinių visuomenės kryptimi, arba kapituliuojame, sakydami, kad mes nieko negalime, esame per maži ar nepajėgūs“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

 

Būtina pažangai

Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai prof. dr. Danguolės Jankauskienės teigimu, nuo žmogaus genetinės informacijos ir šios informacijos valdymo labai priklauso visa medicinos pažanga.

„Dabar į ligoninę patekęs žmogus pradedamas tirti mediciniškai naudojant brangią  įrangą bei įvairius invazinius sudėtingus tyrimus,  dėl kurių  atsiranda infekcijos rizika, kitos galimos komplikacijos. Siekiant to išvengti investuojama daug resursų, ligos kartais tenka  ieškoti ilgai ir tai brangiai kainuoja. Todėl šiuo atveju visai reali svajonė būtų, kad iš minėto žmogaus paimamas audinys ar kraujas, iš kurių  genų lygmenyje gaunama genetinė  informacija apie tą žmogų kamuojančias ligas. Tai būtų saugiau ligoniui, būtų sutaupyta įvairių medicinos išteklių, įskaitant personalą ir jo darbą. Tokia yra ateities medicinos vystymosi vizija, kurią mato ir Lietuvos medicinos mokslininkai bei medikai“, – aiškina prof. dr. D. Jankauskienė.

Tai ir paskatino medicinos mokslininkų bendruomenę pradėti biobankų projektą. Kiek anksčiau kartu su kitomis 14 Europos Sąjungos valstybių Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje įvardintas siekis iki 2022 metų sukaupti informaciją iš milijono genomų. Siekiama, kad projekte atstovautų įvairios nacijos, gyvenančios įvairiose teritorijose. Prie šio biomolekulių ir bioišteklių tyrimo ir biobankų kūrimo konsorciumo prisijungė ir Lietuva.

Mokslas ir praktika – neatsiejami

Pasak prof. dr. D. Jankauskienės, Lietuvoje nedaug įstaigų, turinčių biobankams reikiamus išteklius.  Ieškant naujų technologijų šioje srityje ir naudojant biobankų sukauptus ėminius, Europoje labiausiai dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: retų ligų, onkologijos ir profilaktikos. Šiose trijose srityse mums reikia gauti biologinę medžiagą iš sergančio žmogaus. Tai gali būti įvairūs ėminiai – kraujo ar biopsiniu būdu paimta medžiaga, ląstelės. Kaupdami šią bioišteklių informaciją, sudarytume galimybę mokslininkams, kurie, tirdami šią medžiagą, padėtų mums eiti koja kojon su medicinos mokslo pažanga.

„Įsivaizduokite, kad iš sergančio žmogaus jo ligos tyrimų metu paimamas kepenų gabalėlis, kuris Valstybiniame patologijos centre apdorojamas įvairiais metodais – dažomas, parafinuojamas, pjaustomas gabaliukais ir kitaip paruošiamas, kad gautume vaizdus apie esančias ląsteles ir jų pokyčius. Dalis šio mėginio gali būti tiriama mikroskopu, o dalis padedama į saugyklą ateičiai, kol atsiras naujų tyrimo technologijų arba susidarys mokslininkų grupė, tyrinėjanti giliau ir kurianti diagnostikos bei gydymo būdus visoje Europoje, įgalinančius išgydyti žmogų. Akivaizdu, kad tokia mokslui skirta biologinė medžiaga patenka tik per ligonines ir tik iš pacientų, davusių savo sutikimą – sveiki žmonės juk tokios biologinės medžiagos neteiks. Vadinasi, medicinos praktika teikia medžiagą mokslui, kuris paskui sugrįžta į praktiką inovacijomis – tai bendras, neatsiejamas procesas, kurio neįmanoma atskirti“, – sako prof. dr. D. Jankauskienė.

Platesnių tyrimų galimybė

Santaros klinikų Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus  vyriausiojo medicinos biologo dr. Mindaugo Stoškaus teigimu, pacientų biologinė medžiaga mūsų šalyje buvo kaupiama ir anksčiau. Tai nedidelėmis apimtimis savo vykdomų projektų rėmuose atlieka biomedicininės krypties tyrimus inicijavę mokslininkai.

Biobanko projektu siekiama šią praktiką perkelti į aukštesnį lygmenį – su pacientų sutikimu sistemiškai kaupti jų biologinę medžiagą bei susijusią informaciją. Tokia infrastruktūra būtų reikšmingas veiksnys toliau atliekant reikšmingesnius biomedicininės krypties tyrimus, skatintų medicinos inovacijas ir biotechnologijas. Dėl to Lietuvoje sukurtas nacionalinis biobankas pagal bendrą projektą būtų integruotas į Europos struktūras, o mėginiai ir jų informacija būtų prieinami visiems tarptautinio konsorciumo dalyviams. Šiandien Lietuvoje turime aukšto lygio mediciną, biomedicinos, gyvybės ir fizinius mokslus, sparčiai augantį biotechnologijų sektorių. Biobanko infrastruktūra kaip tik ir yra trūkstamas šios ekosistemos elementas, be kurio išsilaikyti dabartiniame lygyje ir tvariai augti tarptautiniu mastu bus labai sudėtinga.

Svarbu ir sąlygos, ir informacija

Ligoninėse pacientų gydymo tikslais šiuo metu imami įvairūs mėginiai: kraujas, organizmo audinių pavyzdžiai, operacinė medžiaga. Šiai įvairiai biologinei medžiagai taikomi skirtingi saugojimo reikalavimai – nuo kambario temperatūros, kurioje laikomi cheminėmis priemonėmis fiksuoti pavyzdžiai, iki minus 190 laipsnių Celsijaus, panaudojant skysto azoto garus, saugant gyvas ląsteles. Jei šie mėginiai paruošti tinkamai, jie gali būti saugomi dešimtmečius.

Anot dr. M. Stoškaus, informacijos perdavimą biobankui užtikrintų integruotos duomenų bazės. Jau dabar sudarytos prielaidos kaupti informaciją apie pacientų sveikatą e. sveikatos duomenų sistemoje – ją būtų galima integruoti ir į bendrą tinklą su nacionalinio biobanko duomenų sistema.

„Biobankas – ne vien  materialinės bazės kūrimas, bet ir procedūrų standartizavimo procesas, nes kitaip neįmanoma būtų organizuotai, sistemiškai kaupti mokslui naudingos biologinės medžiagos. Šalia to yra labai svarbi visa saugojimui skirtą biomedžiagą lydinti epidemiologinė ir medicininė informacija apie pacientą. Be šių duomenų biobankas bus mažavertis“, – pastebi dr. M. Stoškus.

Lietuva – mokslui palanki valstybė

Prof. A. Laurinavičius Lietuvą vertina kaip palankią mokslui valstybę, turinčią kritinę masę jaunų mokslininkų, taip pat ir gabių, išsilavinusių jaunų žmonių. Kitas klausimas, ar valstybė jiems sukuria palankią ekosistemą, kad šie žmonės, būdami Lietuvoje, galėtų atlikti tarptautinės reikšmės mokslo darbus.

Anot prof. dr. D. Jankauskienės, tarpdalykiniame, tarpdisciplininiame biobankų projekte – daug naujovių, jame itin tampriai susiję mokslas ir praktika, dėl to reikalingas didelis partnerių sutarimas, valstybės institucijų supratimas ir palaikymas.

Šio projekto sėkmė, anot profesorės, labai priklauso nuo to, kaip sugebėsime suvokti, kad šiandien ypač svarbi mokslo ir praktikos vienovė, nes tai yra modernus požiūris į šiuolaikišką mediciną – kitaip žiūrėti šiandien tiesiog nebegalima.

Teksto autorius VUL Santaros klinikos bei Santaros žinios http://www.santaroszinios.lt/blog/biobankas-bankas-teikiantis-kreditus-sveikatai/

 

Socialiai atsakingas verslas: augimo erdvė ar neįgaliųjų reabilitacijos centras?

Socialiai atsakingas verslas: augimo erdvė ar neįgaliųjų reabilitacijos centras?

Vasario 21d.

Seimas ketina įpareigoti neįgaliuosius įdarbinančias įmones didžiąją dalį savo pelno – net 75 proc. – skirti neįgaliųjų integracijai. Socialinių įmonių asociacijos (SĮA) atstovai teigia, kad reintegracija šiuo metu jau yra vykdoma, pats siūlymas nepagrįstas jokiais skaičiavimais, o...


Populiarusis organizmo valymas: kiek dar tikėsime mitais?

Populiarusis organizmo valymas: kiek dar tikėsime mitais?

Vasario 21d.

Tam, kad pateisintų priverstinį organizmo valymą, žmonės gali prisigalvoti įvairiausių priežasčių, tačiau specialistai įspėja, kad detoksikacija užsiimti namuose nepatartina. Be to, populiarieji žarnyno valymai pridaro daugiau žalos nei naudos – išplauna gerąsias bakterijas, išbalansuoja...


Raudona ar balta mėsa: ką privalome žinoti ne tik renkantis, bet ir gaminant?

Raudona ar balta mėsa: ką privalome žinoti ne tik renkantis, bet ir gaminant?

Vasario 21d.

Visais laikais mėsa ir jos gaminiai kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistai tikina, jog visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip...


Gripo epidemiją atšaukė ketvirta šalies savivaldybė

Gripo epidemiją atšaukė ketvirta šalies savivaldybė

Vasario 20d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo, tačiau medikai ragina neprarasti budrumo. Šiuo metu gripo epidemiją skelbia 28 šalies savivaldybės. Gripo epidemija atšaukta keturiose šalies...


Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos

Vasario 20d.

Nuo šiol gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos įsidarbinti papildomą šeimos gydytojo komandos paslaugas teikiantį – slaugytojo padėjėją, gyvensenos medicinos specialistą, socialinį darbuotoją ar kineziterapeutą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovų...


Patvirtinta Nacionalinė 2019–2023 metų imunoprofilaktikos programa

Patvirtinta Nacionalinė 2019–2023 metų imunoprofilaktikos programa

Vasario 19d.

Lietuva turi naują Nacionalinę imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programą. Ją sausio pabaigoje patvirtino LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, kontroliuoti skiepijimais valdomas užkrečiamąsias...


Specialistai pataria: sportuojant namuose, derinkite kardio ir jėgos treniruotes

Specialistai pataria: sportuojant namuose, derinkite kardio ir jėgos treniruotes

Vasario 19d.

Sporto nauda neabejoja niekas – treniruotės sustiprina kūną, padailina kūno linijas ir puikiai pakelia nuotaiką. Artėjant pavasariui sportas tampa dar aktualesnis. Norint pradėti sportuoti nebūtina eikvoti savo laisvo laiko eilėse prie treniruoklių sporto klubuose – tai galima daryti...


uberkulino mėginiai pernai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze sergančių vaikų

uberkulino mėginiai pernai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze sergančių vaikų

Vasario 19d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 30 tuberkulioze (TB) susirgusių vaikų, iš kurių – 1 vaikui diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma.


Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

Vasario 7d.

Karščiavimas, angina ir odos bėrimai. Tokiais simptomais pasireiškia infekcinė liga, kuria kasmet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje suserga apie 1500 asmenų. Tai bakterijų Streptococcus pyogenes sukeliama liga – skarlatina. Liga dažniausiai diagnozuojama vaikams...


Lietuvių mokslininkai ieško vėžio įveikimo būdų

Lietuvių mokslininkai ieško vėžio įveikimo būdų

Vasario 7d.

Lietuvoje trečdalis piktybinių navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai nebeįmanoma visiškai pasveikti. Kaip kuo anksčiau diagnozuoti vėžį ir parinkti optimalų gydymą? Pagrindinė proveržio sąlyga – diegti šiuolaikines vaizdinimo, molekulinės diagnostikos technologijas.


Minime Duonos dieną – kaip išsirinkti ne tik skaniausią, bet ir sveikiausią?

Minime Duonos dieną – kaip išsirinkti ne tik skaniausią, bet ir sveikiausią?

Vasario 5d.

Nuo seno lietuviai duoną ne tik mėgo, bet ir garbino. Ji būdavo laikoma ir sveikatos šaltiniu, ir namų gelbėtoja, ir maitintoja. Tradiciškai vasario 5-ąją yra minima šv. Agotos – Duonos – diena, tačiau per daugybę metų keitėsi ne tik šio kepinio receptūra, bet ir požiūris į jį....


Visa tiesa apie bedančių žandikaulių atkūrimą

Visa tiesa apie bedančių žandikaulių atkūrimą

Vasario 5d.

Dantų praradimas – ypač nemaloni patirtis, kaip reikiant sujaukianti kasdienybę ir gyvenimo kokybę: paveikiama estetika, kramtymo bei virškinimo funkcija, apsunkinamas kalbėjimas. Apie neigiamas dantų netekimo pasekmes bei galimybę susigrąžinti šypseną ir pilnavertį gyvenimą kalbamės su...


Sergamumas gripu ir toliau sparčiai auga

Sergamumas gripu ir toliau sparčiai auga

Vasario 4d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Penktąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,2...


Viešbutyje, namuose ar mokykloje – patalinė blakė nesirenka

Viešbutyje, namuose ar mokykloje – patalinė blakė nesirenka

Vasario 4d.

Užsienio spaudoje girdisi pavojaus varpai – Jungtinėse Amerikos valstijose gyventojams siaubą kelia ne tik skorpionai ir kiti pavojingi gyviai, tačiau ir patalinė blakė. Pastaruosius metus gaunama ypač daug nusiskundimų ir pagalbos prašymų dėl namus, viešbučius ir net mokyklas apnikusių...


Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Ligonių kasos: dantų protezavimas pradedamas kompensuoti dar vienai pacientų grupei

Vasario 4d.

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo sausio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas gali gauti asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos,...


Lietuvoje ir toliau registruojami nauji tymų susirgimo atvejai

Lietuvoje ir toliau registruojami nauji tymų susirgimo atvejai

Vasario 1d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje ir toliau registruojami nauji tymų susirgimo atvejai vaikų ir suaugusiųjų grupėje, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) specialistai neturėtų prarasti budrumo įtardami ir diagnozuodami tymus. Asmenys, turėję sąlytį...


„Nuo agresyvių pacientų bėgame arba slepiamės“

„Nuo agresyvių pacientų bėgame arba slepiamės“

Sausio 31d.

Kauno rajone įvyko Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrinės klinikos Marių sektoriaus profesinės sąjungos „Sandrauga“ narių susitikimas, kuriame dalyvavo profesinės sąjungos nariai, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, teisininkai L....


Geriausia šalies vaistininkė griauna mitus apie sovietinių vaistų naudą

Geriausia šalies vaistininkė griauna mitus apie sovietinių vaistų naudą

Sausio 31d.

„Lenino tabletės“, „adolfas“, „zelionka“, vidurių lašai ar vitamino C žirneliai – nemaža dalis vyresnio amžiaus šalies gyventojų, užėję į vaistinę, vis dar teiraujasi šių sovietmečiu populiarių vaistų. Pasak geriausios šalies vaistininkės Kristinos...


Meningokokinė infekcija dažniau puola žiemą nei šiltuoju metų laiku

Meningokokinė infekcija dažniau puola žiemą nei šiltuoju metų laiku

Sausio 31d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo B tipo meningokoko infekcijos trijų mėnesių kūdikiai skiepijami nemokamai. Tėvams ar globėjams dėl šių skiepų reikia kreiptis į savo asmens...


V. Sutkus: užsimota ir...nieko

V. Sutkus: užsimota ir...nieko

Sausio 31d.

Valdžia sprendžia, visi vykdo? Kad viskas ne taip paprasta ir kad ne visos idėjos lengvai tampa realybe, jau galėtų patvirtinti ir sprendimų priėmėjai. Iš pernai paskelbto plano nuo 2019 metų vidurio įpareigoti viešąjį sektorių įdarbinti tam tikrą kiekį neįgaliųjų liko tik...rekomendacija.

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9