Birželio 19d. Trečiadienis

Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Rugpjūčio 22d.
Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Biobankas – laikmečio poreikis

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Medicinos ir mokslo bendruomenės atstovų tvirtinimu, neturėdami šalyje biobanko, stabdome tiek mokslo, tiek ir medicinos pažangą savo valstybėje, atimame iš mokslininkų galimybes naudotis svarbia informacija, tuo pačiu skriausdami pacientus.

Nors svarbūs žingsniai, kuriant banką, buvo žengti daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau procesas užsitęsė. Dar 2014 metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank-LT“.

Pasak konsorciumo „Biobank-LT“ pirmininko, Valstybinio patologijos centro vadovo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus, Europos žemėlapyje iki šiol esame balta dėmė – valstybė, neturinti normaliai išplėtotos biobankininkystės mokslinės infrastruktūros. Nors medikų ir mokslininkų bendruomenės jaučia didžiulį poreikį ir yra pasiruošusios kurti biobanką, tačiau vis atsiranda kliūčių. Pasak profesoriaus, kalbėdami apie tai, privalėtume įvardinti bendrą biurokratinį nerangumą ir neryžtingumą. Dėl šios priežasties laiku nepriimami svarbūs sprendimai, įsiveliama į procedūras ir pametama esmė.

Nauda būtų milžiniška

Pasak „Biobank_LT“ konsorciumo pirmininko, įsteigus biobanką, mokslo tyrimams reikalingi žmogaus biologiniai mėginiai būtų kokybiški, surenkami standartizuotai. Būtent nuo mėginių kokybės priklauso ir mokslo tyrimų plėtra – tai yra gerai žinoma pasaulyje.

 

„Sakoma, kad jei neturi šiuolaikinio sisteminio biobanko, visa, ką darai su mokslo projekte surinktais mėginiais, sunkiai leidžia pasiekti patikimų mokslo rezultatų. Be šios infrastruktūros mokslininkas negali veikti platesniu mastu – jį riboja santykinai maža valstybės gyventojų populiacija. Mokslininkas per trumpą laiką negali sukaupti pakankamos imties, kad galėtų tikėtis tarptautiniu mastu reikšmingų mokslo duomenų“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.

Pasak profesoriaus, valstybėse veikiantys integruoti šiuolaikiniai biobankai, viena vertus, yra būtina prielaida plėtoti mokslui, o kita vertus, jie sukuria galimybes tose valstybėse besigydantiems pacientams gauti modernias terapijas.

„Pasaulyje kuriama daug naujų gydymo metodų. Iš vienos pusės, biobankas reikalingas juos kuriantiems mokslininkams, o pacientams tai yra galimybė gauti patį naujausią gydymą, kuris, nors ir ne iki galo validuotas, bet pakankamai saugus. Dažnai žmogui tai būna paskutinis šansas. Klinikinių studijų atėjimas labai priklauso nuo to, ar šalyje yra sukurta ekosistema. Arba mes pasirenkame strategiją eiti modernios žinių visuomenės kryptimi, arba kapituliuojame, sakydami, kad mes nieko negalime, esame per maži ar nepajėgūs“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

 

Būtina pažangai

Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai prof. dr. Danguolės Jankauskienės teigimu, nuo žmogaus genetinės informacijos ir šios informacijos valdymo labai priklauso visa medicinos pažanga.

„Dabar į ligoninę patekęs žmogus pradedamas tirti mediciniškai naudojant brangią  įrangą bei įvairius invazinius sudėtingus tyrimus,  dėl kurių  atsiranda infekcijos rizika, kitos galimos komplikacijos. Siekiant to išvengti investuojama daug resursų, ligos kartais tenka  ieškoti ilgai ir tai brangiai kainuoja. Todėl šiuo atveju visai reali svajonė būtų, kad iš minėto žmogaus paimamas audinys ar kraujas, iš kurių  genų lygmenyje gaunama genetinė  informacija apie tą žmogų kamuojančias ligas. Tai būtų saugiau ligoniui, būtų sutaupyta įvairių medicinos išteklių, įskaitant personalą ir jo darbą. Tokia yra ateities medicinos vystymosi vizija, kurią mato ir Lietuvos medicinos mokslininkai bei medikai“, – aiškina prof. dr. D. Jankauskienė.

Tai ir paskatino medicinos mokslininkų bendruomenę pradėti biobankų projektą. Kiek anksčiau kartu su kitomis 14 Europos Sąjungos valstybių Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje įvardintas siekis iki 2022 metų sukaupti informaciją iš milijono genomų. Siekiama, kad projekte atstovautų įvairios nacijos, gyvenančios įvairiose teritorijose. Prie šio biomolekulių ir bioišteklių tyrimo ir biobankų kūrimo konsorciumo prisijungė ir Lietuva.

Mokslas ir praktika – neatsiejami

Pasak prof. dr. D. Jankauskienės, Lietuvoje nedaug įstaigų, turinčių biobankams reikiamus išteklius.  Ieškant naujų technologijų šioje srityje ir naudojant biobankų sukauptus ėminius, Europoje labiausiai dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: retų ligų, onkologijos ir profilaktikos. Šiose trijose srityse mums reikia gauti biologinę medžiagą iš sergančio žmogaus. Tai gali būti įvairūs ėminiai – kraujo ar biopsiniu būdu paimta medžiaga, ląstelės. Kaupdami šią bioišteklių informaciją, sudarytume galimybę mokslininkams, kurie, tirdami šią medžiagą, padėtų mums eiti koja kojon su medicinos mokslo pažanga.

„Įsivaizduokite, kad iš sergančio žmogaus jo ligos tyrimų metu paimamas kepenų gabalėlis, kuris Valstybiniame patologijos centre apdorojamas įvairiais metodais – dažomas, parafinuojamas, pjaustomas gabaliukais ir kitaip paruošiamas, kad gautume vaizdus apie esančias ląsteles ir jų pokyčius. Dalis šio mėginio gali būti tiriama mikroskopu, o dalis padedama į saugyklą ateičiai, kol atsiras naujų tyrimo technologijų arba susidarys mokslininkų grupė, tyrinėjanti giliau ir kurianti diagnostikos bei gydymo būdus visoje Europoje, įgalinančius išgydyti žmogų. Akivaizdu, kad tokia mokslui skirta biologinė medžiaga patenka tik per ligonines ir tik iš pacientų, davusių savo sutikimą – sveiki žmonės juk tokios biologinės medžiagos neteiks. Vadinasi, medicinos praktika teikia medžiagą mokslui, kuris paskui sugrįžta į praktiką inovacijomis – tai bendras, neatsiejamas procesas, kurio neįmanoma atskirti“, – sako prof. dr. D. Jankauskienė.

Platesnių tyrimų galimybė

Santaros klinikų Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus  vyriausiojo medicinos biologo dr. Mindaugo Stoškaus teigimu, pacientų biologinė medžiaga mūsų šalyje buvo kaupiama ir anksčiau. Tai nedidelėmis apimtimis savo vykdomų projektų rėmuose atlieka biomedicininės krypties tyrimus inicijavę mokslininkai.

Biobanko projektu siekiama šią praktiką perkelti į aukštesnį lygmenį – su pacientų sutikimu sistemiškai kaupti jų biologinę medžiagą bei susijusią informaciją. Tokia infrastruktūra būtų reikšmingas veiksnys toliau atliekant reikšmingesnius biomedicininės krypties tyrimus, skatintų medicinos inovacijas ir biotechnologijas. Dėl to Lietuvoje sukurtas nacionalinis biobankas pagal bendrą projektą būtų integruotas į Europos struktūras, o mėginiai ir jų informacija būtų prieinami visiems tarptautinio konsorciumo dalyviams. Šiandien Lietuvoje turime aukšto lygio mediciną, biomedicinos, gyvybės ir fizinius mokslus, sparčiai augantį biotechnologijų sektorių. Biobanko infrastruktūra kaip tik ir yra trūkstamas šios ekosistemos elementas, be kurio išsilaikyti dabartiniame lygyje ir tvariai augti tarptautiniu mastu bus labai sudėtinga.

Svarbu ir sąlygos, ir informacija

Ligoninėse pacientų gydymo tikslais šiuo metu imami įvairūs mėginiai: kraujas, organizmo audinių pavyzdžiai, operacinė medžiaga. Šiai įvairiai biologinei medžiagai taikomi skirtingi saugojimo reikalavimai – nuo kambario temperatūros, kurioje laikomi cheminėmis priemonėmis fiksuoti pavyzdžiai, iki minus 190 laipsnių Celsijaus, panaudojant skysto azoto garus, saugant gyvas ląsteles. Jei šie mėginiai paruošti tinkamai, jie gali būti saugomi dešimtmečius.

Anot dr. M. Stoškaus, informacijos perdavimą biobankui užtikrintų integruotos duomenų bazės. Jau dabar sudarytos prielaidos kaupti informaciją apie pacientų sveikatą e. sveikatos duomenų sistemoje – ją būtų galima integruoti ir į bendrą tinklą su nacionalinio biobanko duomenų sistema.

„Biobankas – ne vien  materialinės bazės kūrimas, bet ir procedūrų standartizavimo procesas, nes kitaip neįmanoma būtų organizuotai, sistemiškai kaupti mokslui naudingos biologinės medžiagos. Šalia to yra labai svarbi visa saugojimui skirtą biomedžiagą lydinti epidemiologinė ir medicininė informacija apie pacientą. Be šių duomenų biobankas bus mažavertis“, – pastebi dr. M. Stoškus.

Lietuva – mokslui palanki valstybė

Prof. A. Laurinavičius Lietuvą vertina kaip palankią mokslui valstybę, turinčią kritinę masę jaunų mokslininkų, taip pat ir gabių, išsilavinusių jaunų žmonių. Kitas klausimas, ar valstybė jiems sukuria palankią ekosistemą, kad šie žmonės, būdami Lietuvoje, galėtų atlikti tarptautinės reikšmės mokslo darbus.

Anot prof. dr. D. Jankauskienės, tarpdalykiniame, tarpdisciplininiame biobankų projekte – daug naujovių, jame itin tampriai susiję mokslas ir praktika, dėl to reikalingas didelis partnerių sutarimas, valstybės institucijų supratimas ir palaikymas.

Šio projekto sėkmė, anot profesorės, labai priklauso nuo to, kaip sugebėsime suvokti, kad šiandien ypač svarbi mokslo ir praktikos vienovė, nes tai yra modernus požiūris į šiuolaikišką mediciną – kitaip žiūrėti šiandien tiesiog nebegalima.

Teksto autorius VUL Santaros klinikos bei Santaros žinios http://www.santaroszinios.lt/blog/biobankas-bankas-teikiantis-kreditus-sveikatai/

 

Metastazavusiu krūties vėžiu sergančios moterys sulaukė „Moterų bėgimo“ organizatorių dėmesio

Metastazavusiu krūties vėžiu sergančios moterys sulaukė „Moterų bėgimo“ organizatorių dėmesio

Birželio 12d.

Moterų solidarumas – neįveikiama jėga! Ypač kai kalbama apie sunkiai sergančias moteris, kurioms kiekviena diena – tai tarsi dovana, kurią neretai reikia sunkiai išsikovoti. Ta kova lengvesnė, kai šalia yra bendraminčių. Tai žinodamos „Moterų bėgimo 2019“ dalyvės yra...


3 avalynės pasirinkimo taisyklės vasarą – kodėl trina, prakaituoja ir slysta?

3 avalynės pasirinkimo taisyklės vasarą – kodėl trina, prakaituoja ir slysta?

Birželio 12d.

Ryškus pedikiūras, stilingi aukštakulniai bateliai ir maloni šiluma – skamba, kaip tobulas vasaros derinys? Iš tikrųjų, dažnai šilti orai pasitinka mus ne tik su saule ir atviresniais batais, bet, deja, ir suprakaitavusiomis kojomis, nutrynimais bei basutėse slystančiomis pėdomis. Norint...


Vaistininkė įspėja: per karščius vaistų automobilyje nepalikite

Vaistininkė įspėja: per karščius vaistų automobilyje nepalikite

Birželio 12d.

Karščiai artimiausiu metu trauktis neketina, todėl svarbu nepamiršti automobilyje nepalikti ne tik augintinio, bet ir pirkinių, ypač jeigu tarp jų yra vaistinių preparatų. Kaitrią dieną temperatūra automobilyje gali būti gerokai aukštesnė nei rekomenduojama maksimali vaistų laikymo temperatūra...


Įteikė daugiavaikėms šeimoms kauniečių dovanotus dviračius

Įteikė daugiavaikėms šeimoms kauniečių dovanotus dviračius

Birželio 12d.

Antradienio vakarą Kauno autobusų stotyje finišavo antrus metus rengiamas projektas “Nauja dviračio šeima”, kurio metu kauniečiai buvo kviečiami dovanoti nenaudojamus dviračius socialiai remtinoms daugiavaikėms šeimoms. Finalinio renginio stotyje metu šeimoms buvo įteikti padovanoti...


Vasaros kosmetinė: kodėl reikėtų vengti kvepalų ir priemonių su vitaminu C

Vasaros kosmetinė: kodėl reikėtų vengti kvepalų ir priemonių su vitaminu C

Birželio 12d.

Vasara – poilsio ir atostogų metas, tačiau karštą dieną plieskianti saulė, vandens pramogos ir vėjas jūsų odai toli gražu neleidžia ilsėtis. Norint išsaugoti odos grožį ir sveikatą, svarbiausia pasirūpinti jos drėkinimu, apsauga, sako specialistai. Bet tuoj pat priduria, kad būtina ir...


Mitai apie saldiklius: padeda numesti svorio ir gerina smegenų veiklą

Mitai apie saldiklius: padeda numesti svorio ir gerina smegenų veiklą

Birželio 12d.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui daugelio dėmesį patraukia maisto produktai ar gaivieji gėrimai su užrašais „dietinis“ arba „sumažintas cukraus kiekis“. Tikėdamiesi greitai padailinti kūno formas ar pagerinti sveikatą, vartojant dirbtinius saldiklius, žmonės neretai...


Kodėl nesaugome akių nuo saulės? Dažniausios klaidos ir mitai apie saulės akinius

Kodėl nesaugome akių nuo saulės? Dažniausios klaidos ir mitai apie saulės akinius

Birželio 11d.

Šiais laikais akiniai nuo saulės yra tapę neatsiejama stiliaus detale, tačiau jie retai atlieka savo tikrąją funkciją – apsauginę. Apsaugoti odą nuo saulės atsimena daugelis, bet apie akių apsaugą dažnas užmiršta. Regėjimo specialistai pastebi, kad šiais laikais daugėja žmonių, kurie...


Meningokokinės infekcijos sukėlėjus nešioja kas dešimtas žmogus, geriausia apsauga - skiepai

Meningokokinės infekcijos sukėlėjus nešioja kas dešimtas žmogus, geriausia apsauga - skiepai

Birželio 7d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja, kad Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse, todėl ragina pasirūpinti skiepais – tai efektyviausia priemonė nuo šios klastingos infekcijos.


Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

Birželio 7d.

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo...


„Sodra“ primena svarbiausius pensijų kaupimo pokyčius

„Sodra“ primena svarbiausius pensijų kaupimo pokyčius

Birželio 7d.

Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 milijonų eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskaitą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkstančių gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys.


Psichologė rekomenduoja pietų pertraukas perkelti į lauką: „Padovanokite sau malonumą“

Psichologė rekomenduoja pietų pertraukas perkelti į lauką: „Padovanokite sau malonumą“

Gegužės 23d.

Vos atšilus orams, skubame džiaugtis visais įmanomais šiltojo sezono teikiamais pranašumais. Deja, dažniausiai visos veiklos nukeliamos į savaitgalį arba, dar blogiau, laukiama atostogų – juk nuolatinė darbų ir reikalų virtinė paprastą dieną vyksta visų malonumų sąskaita. Anot specialistų,...


Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Žaidimai, pasibaigę nuostoliais: kaip apsaugoti vaikus ir brangius daiktus?

Gegužės 23d.

Artėja vasaros atostogos, todėl vaikų žaidimai netrukus iš mokyklos persikels į namų ir kiemo erdvę, o ten, kur smagiai laiką leidžia vaikai, dažnai pasitaiko ir nuostolių. Draudikai skaičiuoja, kad be technologijų savo gyvenimo neįsivaizduojantys nepilnamečiai dažnai patuština tėvų kišenes:...


Tyrimas atskleidė: kas antra lietuvė netinkamai prižiūri savo odą

Tyrimas atskleidė: kas antra lietuvė netinkamai prižiūri savo odą

Gegužės 21d.

Kone kas antra Lietuvos moteris nežino arba nėra tikra dėl savo odos tipo, rodo naujausia kompanijos „Amway“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Kosmetologė Daina Eidukienė tikina, kad daugelis lietuvių nesupranta, kokios odos problemos iš tikrųjų joms būdingos. Dažnai renkasi...


Kodėl alergiškiems žmonėms rekomenduojama vengti medaus ir šviežių žolelių arbatos?

Kodėl alergiškiems žmonėms rekomenduojama vengti medaus ir šviežių žolelių arbatos?

Gegužės 21d.

Pavasaris ir vasara ypač sudėtingas periodas alergiškiems žmonėms, kurie neretai alergines organizmo reakcijas sumaišo su peršalimo simptomais. Į kovą su alergija žmonės dažnai pasitelkia ir gana pavojingus „gydymosi“ būdus, kurie gali baigtis netgi mirtimi. Specialistų teigimu, taip...


Kraujo ligos: ką svarbu žinoti pacientui?

Kraujo ligos: ką svarbu žinoti pacientui?

Gegužės 20d.

Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 1500 kraujo ligų atvejų. Kokie yra kraujo ligų simptomai? Koks gydymas yra prieinamas šalyje? Kaip stebėti savo kraujo ligą? Kaip maitintis susirgus onkologine liga? Kaip įveikti ligos sukeltus fizinius, psichologinius, socialinius pokyčius? Šie ir daugybė...


Geros kosmetikos paieškos: ar brangiau tikrai yra geriau?

Geros kosmetikos paieškos: ar brangiau tikrai yra geriau?

Gegužės 16d.

Kai parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, išsirinkti sau tinkančią kosmetiką tampa tikru iššūkiu. Pirkti lietuvišką, užsienietišką, o gal šiandien ryte „influencerės“ reklamuotą socialiniuose tinkluose? O kur dar kainos skirtumai, kurie verčia susimąstyti, ar tikrai verta...


Superdaržovės titulo verti salierai: išraiškingą skonį lydi vitaminų gausa

Superdaržovės titulo verti salierai: išraiškingą skonį lydi vitaminų gausa

Gegužės 16d.

Kartą paragavę saliero, jo skonį įsidėmėsite ilgam. Itin patrauklios išvaizdos ir pretenzingo skonio salieras drąsiai gali didžiuotis ir naudingųjų maistinių medžiagų šaltinio titulu. Ši daržovė puikiai papildo įvairių patiekalų spalvinę paletę ir skonines savybes, todėl jos populiarumas nuo seno...


Kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: iš savo valgiaraščio išbraukite imbierą

Kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: iš savo valgiaraščio išbraukite imbierą

Gegužės 16d.

Prasta miego kokybė, mažas fizinis aktyvumas ar netgi tokie maisto produktai kaip ciberžolė, imbieras ar juodieji pipirai – gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį. Gegužės 17-ąją bus minima Pasaulinė hipertenzijos diena, specialistai primena, kaip atpažinti pirmuosius hipertenzijos požymius,...


Dantys per dieną - implantacijos laimėjimas ar tušti pažadai?

Dantys per dieną - implantacijos laimėjimas ar tušti pažadai?

Gegužės 16d.

Dantų implantacija odontologijoje taikoma jau daugiau nei 50 metų. Per šį laikotarpį implantacija tobulėjo ne mažais žingsneliais, o užtikrintais šuoliais. Nuolatinių mokslinių tyrimų, technologijų ir asortimento tobulinimo rezultatas – nepriekaištingos pacientų šypsenos. Šiandieninė...


Tingime eiti į lauką? Gydytoja įspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus

Tingime eiti į lauką? Gydytoja įspėja apie rimtus sveikatos sutrikimus

Gegužės 15d.

Jeigu pažvelgtumėme į savo eilinę dieną iš šalies, veikiausiai nustėrtumėme pamatę, kiek daug laiko praleidžiame uždarose erdvėse. Namai, automobilis, autobusas, mokykla ar darbas – tai tarsi užburtas ratas, į kurį įsisukę prarandame vieną didžiausių malonumų atšilus orams – buvimą...

Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9