Spalio 20d. Šeštadienis

Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Rugpjūčio 22d.
Biobankas: bankas, teikiantis “kreditus„ sveikatai?

Biobankuose kaupiami žmonių biologiniai mėginiai – svarbi priemonė vystytis mokslui, o pacientams – galimybė gauti naujausiais mokslo laimėjimais pagrįstą gydymą. Integruotas, bendradabriaujantis santykis tarp mokslo ir praktikos – vienintelis galimas būdas efektyviai padėti pacientui, o biobankas gali tapti vieninteliu „banku“, gelbėsiančiu gyvybes ateities kartoms. Pasaulyje jau ne vienoje valstybėje standartizuotai, panaudojant mokslo ir informacinių technologijų laimėjimus, kaupiami tokie biologiniai mėginiai. Biobanko neturinti Lietuva Europos kontekste – kol kas išimtis.

Biobankas – laikmečio poreikis

Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti biologinius žmogaus mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui, ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Medicinos ir mokslo bendruomenės atstovų tvirtinimu, neturėdami šalyje biobanko, stabdome tiek mokslo, tiek ir medicinos pažangą savo valstybėje, atimame iš mokslininkų galimybes naudotis svarbia informacija, tuo pačiu skriausdami pacientus.

Nors svarbūs žingsniai, kuriant banką, buvo žengti daugiau kaip prieš ketverius metus, tačiau procesas užsitęsė. Dar 2014 metų kovo pradžioje Lietuvoje veikiančios universitetų klinikos, mokslo ir studijų įstaigos, biotechnologijų verslo kompanijos, pacientų organizacijos ir medicinos asociacijos pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigtas konsorciumas „Biobank-LT“.

Pasak konsorciumo „Biobank-LT“ pirmininko, Valstybinio patologijos centro vadovo prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus, Europos žemėlapyje iki šiol esame balta dėmė – valstybė, neturinti normaliai išplėtotos biobankininkystės mokslinės infrastruktūros. Nors medikų ir mokslininkų bendruomenės jaučia didžiulį poreikį ir yra pasiruošusios kurti biobanką, tačiau vis atsiranda kliūčių. Pasak profesoriaus, kalbėdami apie tai, privalėtume įvardinti bendrą biurokratinį nerangumą ir neryžtingumą. Dėl šios priežasties laiku nepriimami svarbūs sprendimai, įsiveliama į procedūras ir pametama esmė.

Nauda būtų milžiniška

Pasak „Biobank_LT“ konsorciumo pirmininko, įsteigus biobanką, mokslo tyrimams reikalingi žmogaus biologiniai mėginiai būtų kokybiški, surenkami standartizuotai. Būtent nuo mėginių kokybės priklauso ir mokslo tyrimų plėtra – tai yra gerai žinoma pasaulyje.

 

„Sakoma, kad jei neturi šiuolaikinio sisteminio biobanko, visa, ką darai su mokslo projekte surinktais mėginiais, sunkiai leidžia pasiekti patikimų mokslo rezultatų. Be šios infrastruktūros mokslininkas negali veikti platesniu mastu – jį riboja santykinai maža valstybės gyventojų populiacija. Mokslininkas per trumpą laiką negali sukaupti pakankamos imties, kad galėtų tikėtis tarptautiniu mastu reikšmingų mokslo duomenų“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.

Pasak profesoriaus, valstybėse veikiantys integruoti šiuolaikiniai biobankai, viena vertus, yra būtina prielaida plėtoti mokslui, o kita vertus, jie sukuria galimybes tose valstybėse besigydantiems pacientams gauti modernias terapijas.

„Pasaulyje kuriama daug naujų gydymo metodų. Iš vienos pusės, biobankas reikalingas juos kuriantiems mokslininkams, o pacientams tai yra galimybė gauti patį naujausią gydymą, kuris, nors ir ne iki galo validuotas, bet pakankamai saugus. Dažnai žmogui tai būna paskutinis šansas. Klinikinių studijų atėjimas labai priklauso nuo to, ar šalyje yra sukurta ekosistema. Arba mes pasirenkame strategiją eiti modernios žinių visuomenės kryptimi, arba kapituliuojame, sakydami, kad mes nieko negalime, esame per maži ar nepajėgūs“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

 

Būtina pažangai

Santaros klinikų direktorės medicinai ir slaugai prof. dr. Danguolės Jankauskienės teigimu, nuo žmogaus genetinės informacijos ir šios informacijos valdymo labai priklauso visa medicinos pažanga.

„Dabar į ligoninę patekęs žmogus pradedamas tirti mediciniškai naudojant brangią  įrangą bei įvairius invazinius sudėtingus tyrimus,  dėl kurių  atsiranda infekcijos rizika, kitos galimos komplikacijos. Siekiant to išvengti investuojama daug resursų, ligos kartais tenka  ieškoti ilgai ir tai brangiai kainuoja. Todėl šiuo atveju visai reali svajonė būtų, kad iš minėto žmogaus paimamas audinys ar kraujas, iš kurių  genų lygmenyje gaunama genetinė  informacija apie tą žmogų kamuojančias ligas. Tai būtų saugiau ligoniui, būtų sutaupyta įvairių medicinos išteklių, įskaitant personalą ir jo darbą. Tokia yra ateities medicinos vystymosi vizija, kurią mato ir Lietuvos medicinos mokslininkai bei medikai“, – aiškina prof. dr. D. Jankauskienė.

Tai ir paskatino medicinos mokslininkų bendruomenę pradėti biobankų projektą. Kiek anksčiau kartu su kitomis 14 Europos Sąjungos valstybių Lietuva pasirašė deklaraciją, kurioje įvardintas siekis iki 2022 metų sukaupti informaciją iš milijono genomų. Siekiama, kad projekte atstovautų įvairios nacijos, gyvenančios įvairiose teritorijose. Prie šio biomolekulių ir bioišteklių tyrimo ir biobankų kūrimo konsorciumo prisijungė ir Lietuva.

Mokslas ir praktika – neatsiejami

Pasak prof. dr. D. Jankauskienės, Lietuvoje nedaug įstaigų, turinčių biobankams reikiamus išteklius.  Ieškant naujų technologijų šioje srityje ir naudojant biobankų sukauptus ėminius, Europoje labiausiai dirbama trimis pagrindinėmis kryptimis: retų ligų, onkologijos ir profilaktikos. Šiose trijose srityse mums reikia gauti biologinę medžiagą iš sergančio žmogaus. Tai gali būti įvairūs ėminiai – kraujo ar biopsiniu būdu paimta medžiaga, ląstelės. Kaupdami šią bioišteklių informaciją, sudarytume galimybę mokslininkams, kurie, tirdami šią medžiagą, padėtų mums eiti koja kojon su medicinos mokslo pažanga.

„Įsivaizduokite, kad iš sergančio žmogaus jo ligos tyrimų metu paimamas kepenų gabalėlis, kuris Valstybiniame patologijos centre apdorojamas įvairiais metodais – dažomas, parafinuojamas, pjaustomas gabaliukais ir kitaip paruošiamas, kad gautume vaizdus apie esančias ląsteles ir jų pokyčius. Dalis šio mėginio gali būti tiriama mikroskopu, o dalis padedama į saugyklą ateičiai, kol atsiras naujų tyrimo technologijų arba susidarys mokslininkų grupė, tyrinėjanti giliau ir kurianti diagnostikos bei gydymo būdus visoje Europoje, įgalinančius išgydyti žmogų. Akivaizdu, kad tokia mokslui skirta biologinė medžiaga patenka tik per ligonines ir tik iš pacientų, davusių savo sutikimą – sveiki žmonės juk tokios biologinės medžiagos neteiks. Vadinasi, medicinos praktika teikia medžiagą mokslui, kuris paskui sugrįžta į praktiką inovacijomis – tai bendras, neatsiejamas procesas, kurio neįmanoma atskirti“, – sako prof. dr. D. Jankauskienė.

Platesnių tyrimų galimybė

Santaros klinikų Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus  vyriausiojo medicinos biologo dr. Mindaugo Stoškaus teigimu, pacientų biologinė medžiaga mūsų šalyje buvo kaupiama ir anksčiau. Tai nedidelėmis apimtimis savo vykdomų projektų rėmuose atlieka biomedicininės krypties tyrimus inicijavę mokslininkai.

Biobanko projektu siekiama šią praktiką perkelti į aukštesnį lygmenį – su pacientų sutikimu sistemiškai kaupti jų biologinę medžiagą bei susijusią informaciją. Tokia infrastruktūra būtų reikšmingas veiksnys toliau atliekant reikšmingesnius biomedicininės krypties tyrimus, skatintų medicinos inovacijas ir biotechnologijas. Dėl to Lietuvoje sukurtas nacionalinis biobankas pagal bendrą projektą būtų integruotas į Europos struktūras, o mėginiai ir jų informacija būtų prieinami visiems tarptautinio konsorciumo dalyviams. Šiandien Lietuvoje turime aukšto lygio mediciną, biomedicinos, gyvybės ir fizinius mokslus, sparčiai augantį biotechnologijų sektorių. Biobanko infrastruktūra kaip tik ir yra trūkstamas šios ekosistemos elementas, be kurio išsilaikyti dabartiniame lygyje ir tvariai augti tarptautiniu mastu bus labai sudėtinga.

Svarbu ir sąlygos, ir informacija

Ligoninėse pacientų gydymo tikslais šiuo metu imami įvairūs mėginiai: kraujas, organizmo audinių pavyzdžiai, operacinė medžiaga. Šiai įvairiai biologinei medžiagai taikomi skirtingi saugojimo reikalavimai – nuo kambario temperatūros, kurioje laikomi cheminėmis priemonėmis fiksuoti pavyzdžiai, iki minus 190 laipsnių Celsijaus, panaudojant skysto azoto garus, saugant gyvas ląsteles. Jei šie mėginiai paruošti tinkamai, jie gali būti saugomi dešimtmečius.

Anot dr. M. Stoškaus, informacijos perdavimą biobankui užtikrintų integruotos duomenų bazės. Jau dabar sudarytos prielaidos kaupti informaciją apie pacientų sveikatą e. sveikatos duomenų sistemoje – ją būtų galima integruoti ir į bendrą tinklą su nacionalinio biobanko duomenų sistema.

„Biobankas – ne vien  materialinės bazės kūrimas, bet ir procedūrų standartizavimo procesas, nes kitaip neįmanoma būtų organizuotai, sistemiškai kaupti mokslui naudingos biologinės medžiagos. Šalia to yra labai svarbi visa saugojimui skirtą biomedžiagą lydinti epidemiologinė ir medicininė informacija apie pacientą. Be šių duomenų biobankas bus mažavertis“, – pastebi dr. M. Stoškus.

Lietuva – mokslui palanki valstybė

Prof. A. Laurinavičius Lietuvą vertina kaip palankią mokslui valstybę, turinčią kritinę masę jaunų mokslininkų, taip pat ir gabių, išsilavinusių jaunų žmonių. Kitas klausimas, ar valstybė jiems sukuria palankią ekosistemą, kad šie žmonės, būdami Lietuvoje, galėtų atlikti tarptautinės reikšmės mokslo darbus.

Anot prof. dr. D. Jankauskienės, tarpdalykiniame, tarpdisciplininiame biobankų projekte – daug naujovių, jame itin tampriai susiję mokslas ir praktika, dėl to reikalingas didelis partnerių sutarimas, valstybės institucijų supratimas ir palaikymas.

Šio projekto sėkmė, anot profesorės, labai priklauso nuo to, kaip sugebėsime suvokti, kad šiandien ypač svarbi mokslo ir praktikos vienovė, nes tai yra modernus požiūris į šiuolaikišką mediciną – kitaip žiūrėti šiandien tiesiog nebegalima.

Teksto autorius VUL Santaros klinikos bei Santaros žinios http://www.santaroszinios.lt/blog/biobankas-bankas-teikiantis-kreditus-sveikatai/

 

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Naujas gripo sezonas: sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu

Spalio 8d.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst....


Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Kad savaitgalio šiluma nebūtų apgaulinga: tinkamai vėdinkite patalpas

Spalio 5d.

Sergamumas ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis šalyje įsibėgėja. Rugsėjo pabaigoje Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC) fiksavo tris kartus didesnį sergamumą nei mėnesio pradžioje (lyginant 36 ir 38 metų savaites). Ir nors šis savaitgalis lepins šiluma, specialistai pastebi, kad peršalimų bangos...


Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Po karštos vasaros suaktyvėjusios kandys: kaip apsaugoti duoną?

Spalio 4d.

Dėl ypatingai šiltos vasaros, specialistai įspėja apie maistinių kandžių populiacijos pagausėjimą: kandys migruoja į žmonių gyvenamas patalpas, kur ieško sau tinkamo maisto bei tinkamų vietų dėti kaušinius. Jos veisiasi tokiuose biriuose produktuose kaip miltai, kruopos ar net daugelio namuose...


Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Kėdainių rajone atidaryta moderni vieta seneliams

Spalio 3d.

Kėdainių rajone, po dvejų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, atidarytas Šėtos socialinio ir ugdymo centro priestatas, kuriame įrengta: 16 kambarių, erdvios higienos patalpos, virtuvėlė su valgomuoju, skalbyklėlė, salė laisvalaikio praleidimui, kineziterapeuto-masažuotojo kabinetas, socialinių,...


Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Santaros klinikos rekomenduoja naujagimių patikrą dėl 30 gydomų paveldimųjų ligų

Spalio 3d.

Visi Lietuvoje gimę naujagimiai 3-5-ą dieną po gimimo nemokamai tikrinami tik dėl 4-ių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotireozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.


Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Po operacijos atsiradusi žaizda negijo pusę metų: moteris jau ruošėsi mirčiai

Spalio 2d.

Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus:...


LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

LSMU laboratorijose sukurta aukso medaliu įvertinta kosmetika

Spalio 1d.

Verslininkų ir farmacijos srities mokslininkų bendradarbiavimas kuriant sveikus ir inovatyvius, technologiškai pažangius gaminius sulaukė svaraus pripažinimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacininkų sukurtos inovatyvios natūralios kosmetikos priemonės lietuviškų gaminių...


Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Kodėl pediatrai privalo likti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje?

Spalio 1d.

Vaikų sveikata – tema, kuri jau keletą dešimtmečių kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Visgi kas turėtų rūpintis jų sveikata – šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas (dar kitaip visuomenėje – pediatras)?


Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Mitybos specialistė apie vištieną: kaip išsirinkti tinkamiausią?

Rugsėjo 28d.

Vištiena vis dažniau puikuojasi ant lietuvių stalo – tiek suaugusio, tiek vaiko lėkštėje. Ši paukštienos rūšis ne tik daugelio pamėgta dėl skonio ir gaminimo lengvumo, bet tinkamai paruošta ir vartojama atitinkamu kiekiu, išlaiko vertingąsias medžiagas bei yra naudinga mūsų organizmui. Kaip...


Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis

Rugsėjo 28d.

Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų...


Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Drėgmė bute susirgimų riziką padidina 70 procentų

Rugsėjo 28d.

Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis...


Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28-oji – Pasaulinė pasiutligės diena 2018

Rugsėjo 28d.

Minėdami Pasaulinę pasiutligės dieną, rugsėjo 28-ąją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie pasiutligę – ūminę žmonių ir gyvūnų virusinę centrinės nervų sistemos infekciją, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi.


Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Ką atskleidžia darbuotojų blaivumo patikrų duomenys?

Rugsėjo 28d.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai Osle, Norvegijoje pristatė unikalios darbuotojų blaivumo patikros duomenų bazės analizės rezultatus. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų tyrimų asamblėjoje paskelbti rezultatai atskleidžia ne tik įmonių, kurių darbuotojai dažniausiai ateina į...


Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Institucijos: dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija yra netoleruotina

Rugsėjo 27d.

Dėl gripo vakcinų tyčia skleidžiama dezinformacija apie neva nekokybiškas, nesaugias Lietuvai tiekiamas sezonines gripo vakcinas yra netoleruotina, sako atsakingų institucijų specialistai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėjo atvejų, kuomet visuomenė bauginama ir raginama nesiskiepyti...


Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Pasiūlė idėją, kaip lietuvius priversti daugiau sportuoti

Rugsėjo 27d.

Parkai ir paupės, atrodytų, tiesiog nusėti bėgikais, dviratininkais ir kitaip sportuojančiais žmonėmis. Tarsi ir galėtume atsikvėpti, pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė vis rimčiau žvelgia į sveiką gyvenseną, visgi skaičiai byloja ką kita – beveik 52 proc. Europos Sąjungos gyventojų turi...


Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Rugsėjo 27d.

Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą...


Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Guglinimas – pavojingiausias savigydos būdas

Rugsėjo 26d.

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją...


Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Mitas, jog maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys

Rugsėjo 24d.

Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų...


Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Europos sporto savaitė kviečia senjorus daugiau judėti

Rugsėjo 24d.

Lietuvoje startuoja Europos komisijos inicijuoto projekto ,,BEACTIVE“ Europos sporto savaitė. Jos metu šalies gydymo įstaigose gyventojai galės išvysti stendus, skatinančius senjorus kasdien būti fiziškai aktyvesniais.


Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Šiaulius pasieks šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai skirtos priemonės

Rugsėjo 24d.

Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) dešimtą kartą surengusi labdaros renginį „Sužydėjusi viltis“ („Blossom of Hope“), kurio tikslas – pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, šiemet surinko per 28 tūkstančius eurų. Tai yra didžiausia pinigų suma per...

APKLAUSA

Ar stengiatės maitintis sveikai?





Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9